Šimtmečius kometos traukė mūsų vaizduotę. Per visą istoriją jos buvo pražūties pranašės, įkvėpė menininkus ir žavėjo astronomus. Šios ledinės Saulės sistemos formavimosi liekanos slepia paslaptis, padedančias suprasti beveik prieš 5 mlrd. metų vykusius įvykius.
Tačiau prieš atskleidžiant šias paslaptis, kometas reikia ištirti, o norint jas ištirti, reikia jas surasti. Dabar tyrėjų komanda sukūrė metodą, leidžiantį, remiantis meteorų lietaus duomenimis, medžioti kometas ir įvertinti, ar jos kelia kokią nors grėsmę mums Žemėje.
Kas yra kometos?
Kometos – tai objektai, kurie skrieja aplink Saulę kaip ir planetos, tačiau jų orbitos paprastai būna elipsės formos. Jos sudarytos iš dulkių, dujų ir vandens ledo, todėl dažnai vadinamos „nešvariomis sniego gniūžtėmis“.
Daugelis kometų yra arba buvo Oorto debesies arba Kuiperio juostos dalis. Šiuose tolimuose kosmoso regionuose yra daug ledinių Saulės sistemos kūnų.
Kartais debesyse esančių kūnų sąveika gali pasiųsti gabalus į vidinę Saulės sistemos dalį ir paversti miegančius uolienų ir ledo gabalus mums pažįstamomis kometomis.
Dėl Saulės kaitinimo ledas tuoj pat sublimuojasi į dujas, iš kurių susidaro kometoms gerai pažįstama neaiški koma ir uodega.
Priešingai populiariam įsitikinimui, kometos uodega nesidriekia už kometos, kai ji keliauja per erdvę, o visada nukreipta nuo Saulės, kuria kryptimi ją stumia Saulės vėjas.
Kometos skirstomos į trumpojo periodo kometas arba ilgojo periodo kometas, o pastarosios grupės kometų orbita trunka ilgiau nei 200 metų.
Metodas, padedantis nustatyti kometų keliamą grėsmę
Dėl ilgų orbitų mokslininkai baiminasi, kad viena iš jų susidurs su Žeme ir liks nepastebėta, kol bus per vėlu.
Žinoma, tokio įvykio rizika yra neįtikėtinai maža, tačiau poveikis gali būti katastrofiškas gyvybei Žemėje.
Šiaurės Arizonos universiteto astronomų komanda, vadovaujama Samanthos Hemmelgarn, paskelbė straipsnį, kuriame paaiškino savo metodą, kaip nustatyti ilgojo periodo kometų keliamą grėsmę, naudojant meteorų lietaus duomenis.
„Šis tyrimas priartina mus prie Žemės gynimo, nes suteikia mums modelį, pagal kurį galėtume orientuotis ieškodami šių potencialiai pavojingų objektų“, – sakė S. Hemmelgarn.
Meteorų lietūs kyla, kai Žemė praskrieja pro kometos paliktas nuolaužas. Komanda ištyrė 17 meteorų lietų, susijusių su ilgo periodo kometomis, ir apskaičiavo, kur kosmose turėtų būti pagrindinė kometa.
Remdamasi meteorų lietaus trajektorija, komanda gali įvertinti tikimybę, kad ilgo periodo kometa gali kelti grėsmę per savo būsimas orbitas. Bandomaisiais atvejais modelis tiksliai numatė kometų buvimo vietas, įskaitant jų judėjimo kryptį ir greitį.
Tai suteikia galimybę astronomams patobulinti savo paiešką danguje ieškant ilgojo periodo kometų, o ne tikėtis, kad vieną jų pavyks pastebėti naudojant automatines paieškos sistemas, kurios išžvalgo visą dangų.
Akivaizdi nauda yra ta, kad anksti nustačius kometą, besirengiančią susidurti su Žeme, lieka daugiau laiko parengti gynybos planą.
Kol kas nėra nieko, kas keltų susirūpinimą astronomams, tačiau kitas išnykimo lygio susidūrimas gali įvykti už milijonų metų.
Komanda tikisi, kad jų darbas ir modelis padės žmonijai kuo anksčiau įspėti apie galimus susidūrimus.
