Savaitgalį pakelkite akis į Mėnulį: toks reginys nepasikartos iki pat 2053-ųjų

Šio savaitgalio naktį danguje bus galima stebėti retą pilnaties reiškinį – vadinamąjį mėlynąjį mikromėnulį. Astronomų skaičiavimai rodo, kad tokia dviejų reiškinių kombinacija vėl pasikartos tik 2053 metais. Nors plika akimi skirtumai gali pasirodyti nedideli, šis įvykis laikomas vienu iš unikalių astronominių reginių 2026-aisiais.

Du reti reiškiniai susijungs į vieną

Kaip aiškina astronomijos žurnalas „BBC Sky at Night“, šį kartą sutaps vadinamasis mėlynasis mėnulis (angl. Blue Moon) ir mikromėnulis (angl. Micromoon). Nepaisant pavadinimo, mėlynasis mėnulis neturi nieko bendro su spalva. Taip astronomijoje dažniausiai vadinama antroji pilnatis tame pačiame kalendoriniame mėnesyje.

2026 metų gegužę pilnatis jau buvo pasirodžiusi mėnesio pradžioje, todėl gegužės 31 dieną įvyksianti antroji pilnatis, įgaunanti ir mėlynojo mėnulio „statusą“.

Tuo pat metu Mėnulis bus netoli apogėjaus – tolimiausio savo orbitos taško nuo Žemės. Dėl šios priežasties jis atrodys šiek tiek mažesnis ir blankesnis nei įprastai. Toks reiškinys vadinamas mikromėnuliu.

Kodėl jie ypatingi?

Nors mėlynieji mėnuliai ir mikromėnuliai dažnai pasitaiko atskirai, jų sutapimas yra gerokai retesnis. Kitas toks reiškinys, astronomų teigimu, gali pasirodyti po daugiau nei 25 metų.

Tiesa, tai nereiškia, kad iki 2053 metų nebus nei mėlynųjų mėnulių, nei mikromėnulių. Astronomai išskiria būtent šią pilnatį todėl, kad ji sujungia abu reiškinius vienu metu.

Nors pats Mėnulis danguje atrodys tik neženkliai mažesnis ir neįgaus mėlyno atspalvio, šio reiškinio vertė slypi jo retume

TAIP PAT SKAITYKITE: Futuristiniai planai virsta realybe: NASA parodė, kaip atrodys žmonių bazė Mėnulyje

Kur ir kada geriausia stebėti?

Gegužės 31-osios vakarą pilnatis virš horizonto pasirodys netrukus po saulėlydžio. Geriausiai ją bus galima matyti vietovėse, kur pietryčių ir pietų kryptimis atsiveria kuo atviresnis horizontas.

Astronomijos entuziastai atkreipia dėmesį, kad šį kartą įdomiausia gali būti ne pats mikromėnulio efektas, o aplinkybės, kuriomis jis bus stebimas. Žemai virš horizonto esantis Mėnulis neretai įgauna gelsvą, oranžinį ar net rausvą atspalvį. Tokį vaizdą lemia ne pats Mėnulis, o Žemės atmosfera, per kurią turi prasiskverbti jo šviesa.

Be to, dėl vadinamosios Mėnulio iliuzijos (angl. Moon illusion) daugeliui stebėtojų jis gali pasirodyti net didesnis nei įprastai. Tai įdomus paradoksas – nors astronomiškai ši pilnatis bus viena mažiausių metų pilnačių, žmogaus akiai ji gali atrodyti visai priešingai.

Šalia Mėnulio taip pat bus galima pastebėti ryškią rausvą žvaigždę Antarį (angl. Antares), kuri yra ryškiausias Skorpiono žvaigždyno objektas. Dėl to gegužės pabaigos naktinis dangus gali pasiūlyti daugiau įdomių vaizdų nei vien retą mėlynojo mikromėnulio reiškinį.

Daugiau šia tema: Ar kada susimąstėte, kodėl Mėnulis nenukrenta ant Žemės? Mokslininkai turi aiškų atsakymą