Elektros kaina rugsėjį gali šokti 50 proc.: kiek daugiau gali tekti mokėti gyventojams?

Sekite TechNaujienos Google

Rugsėjo pradžia elektros rinkoje Lietuvos gyventojams gali būti gerokai brangesnė nei vasaros pabaiga. Energetikos bendrovė „Enefit“ prognozuoja, kad vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvos „Nord Pool“ kainų zonoje rugsėjį gali siekti apie 122 Eur/MWh. Rugpjūtį ji buvo apie 80 Eur/MWh, tad prognozuojamas šuolis viršytų 50 proc.

Tačiau svarbu pabrėžti vieną dalyką: 50 proc. didesnė biržos kaina nereiškia, kad visų gyventojų galutinė elektros sąskaita automatiškai padidės 50 proc. Labiausiai pokytį pajustų vartotojai, pasirinkę su biržos kaina tiesiogiai susietus planus. Fiksuotos kainos sutartis turintiems klientams trumpalaikis rugsėjo kainų šuolis sutartyje nustatytos elektros kainos paprastai nepakeičia.

Rugsėjo 1 d. paskelbtoje „Enefit“ prognozėje nurodoma, kad rugpjūtį elektros kaina Lietuvoje paaugo apie 6 proc. ir siekė 80 Eur/MWh. Bendrovės energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis teigia, kad rudenį rinką gali veikti keli nepalankūs veiksniai vienu metu: mažėjanti saulės ir vėjo generacija, infrastruktūros remonto darbai, ribojantys pigesnės elektros importą, ir brangesnė iškastiniu kuru gaminama elektra.

Kiek tai galėtų pridėti prie mėnesio sąskaitos?

Jei vidutinė biržos kaina iš tiesų pakiltų nuo maždaug 80 iki 122 Eur/MWh, didmeninės elektros kainos skirtumas sudarytų apie 42 Eur/MWh, arba 4,2 ct/kWh be PVM. Pridėjus 21 proc. PVM, vien šios elektros energijos dedamosios skirtumas būtų maždaug 5,08 ct/kWh. Toliau pateikta lentelė parodo, kokį teorinį papildomą poveikį tai galėtų turėti vartotojui, kurio plano energijos kaina tiesiogiai seka biržą.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 49 minutės

„Dyson“ pristatė 479 eurų dantų šepetėlį: tarpdančių siūlo nebereikės

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Šie išmanieji laikrodžiai per pusmetį praranda iki 60 proc. vertės: kurie nuvertėja greičiausiai?

6 min. skaitymo • prieš 7 val

Populiariausios programavimo kalbos Lietuvoje: tyrimas atskleidė darbdavių prioritetus

Visi naujausi straipsniai →

*Skaičiavimas iliustracinis: lyginama 80 ir 122 Eur/MWh didmeninė kaina, skirtumui pritaikant 21 proc. PVM. Į lentelę neįtraukti tiekėjo antkainiai, abonentiniai mokesčiai, perdavimo, skirstymo ir kitos reguliuojamos dedamosios. Konkretus poveikis sąskaitai priklausys nuo sutarties, vartojimo laiko ir faktinių valandinių biržos kainų.

Pavyzdžiui, 250 kWh per mėnesį sunaudojantis namų ūkis, turintis dinaminį planą, vien dėl tokio vidutinės biržos kainos skirtumo teoriškai galėtų sumokėti maždaug 13 eurų daugiau. Tačiau galutinė sąskaita nepadidėtų 50 proc., nes didmeninė elektros energija yra tik viena jos dalis. VERT primena, kad vartotojai elektros kainų palyginimo skaičiuoklėje gali palyginti nepriklausomų tiekėjų, dinaminius ir visuomeninio tiekimo planus bei įvertinti galimas mėnesio išlaidas.

Kodėl rugsėjį elektra gali brangti?

Vienas svarbiausių veiksnių – mažėjanti pigios vietinės elektros pasiūla. „Enefit“ duomenimis, rugpjūtį saulės ir vėjo elektrinės bendrai pagamino 7 proc. mažiau elektros nei liepą. Atėjus rudeniui dienos trumpėja, todėl saulės elektrinių generacija natūraliai mažėja, o vėjo gamyba išlieka labai priklausoma nuo oro sąlygų.

Situaciją komplikuoja ir elektros jungčių remontai. „Litgrid“ rugpjūčio 31 d. skelbė, kad rugpjūčio 27 d. prasidėjęs „EstLink 1“ jungties tarp Estijos ir Suomijos remontas sumažino prekybos galimybes tarp šių rinkų. Kai pigesnės elektros iš Šiaurės šalių į Baltijos regioną patenka mažiau, Lietuvos ir Latvijos kainoms lengviau kilti.

Dideli kainų skirtumai regione jau buvo matomi rugpjūtį. „Enefit“ skaičiavimu, Suomijoje vidutinė mėnesio kaina siekė 41,30 Eur/MWh, Estijoje – 59 Eur/MWh, Latvijoje – 79,94 Eur/MWh, o Lietuvoje – apie 80 Eur/MWh. Lenkijoje ir Vokietijoje elektra tuo pat metu buvo dar brangesnė – atitinkamai apie 134,40 ir 126,89 Eur/MWh.

Vis dėlto gyventojams su fiksuotos kainos sutartimis nereikėtų vien dėl rugsėjo prognozės skubėti keisti plano. Pirmiausia verta patikrinti savo sutartyje nurodytą kainą, sutarties terminą ir galimus nutraukimo mokesčius. Dinaminį planą turintiems vartotojams svarbesnis tampa ne tik bendras elektros kiekis, bet ir tai, kuriomis valandomis ji naudojama – dalį vartojimo, pavyzdžiui, elektromobilio įkrovimą, skalbimą ar vandens šildymą, galima perkelti į pigesnes valandas.

Atskira grupė – visuomeninio tiekimo vartotojai. VERT patvirtinti 2026 m. antrojo pusmečio tarifai galioja nuo liepos 1 d.: pažeidžiamiems vartotojams taikomas 20 ct/kWh tarifas su PVM, o kitiems teisę į visuomeninį tiekimą turintiems smulkiems vartotojams populiariausio vienos laiko zonos „Standartinio“ plano tarifas siekia 24 ct/kWh. Šių tarifų rugsėjo biržos prognozė savaime nekeičia.

Rugsėjo kainos prognozė kol kas nėra faktas – galutinį mėnesio vidurkį lems realūs orai, gamyba, vartojimas ir jungčių prieinamumas. Tačiau jei „Enefit“ prognozuojami 122 Eur/MWh pasitvirtintų, labiausiai tai pajustų vartotojai, kurių sutartys tiesiogiai susietos su birža.

Pastarosios audros taip pat priminė, kad gyventojams svarbi ne vien elektros kaina, bet ir tiekimo patikimumas. „TechNaujienos“ jau aiškino, kam gali priklausyti ESO kompensacijos po ilgai trukusio elektros tiekimo sutrikimo. Tuo metu norintiems pasiruošti galimiems sutrikimams verta žinoti, kad po rugpjūčio audrų Lietuvoje generatorių paklausa šoktelėjo net 150 kartų – atskirai nagrinėjome, kokio galingumo įrenginio gali pakakti namams.