Elektros Lietuvoje pakanka, bet verslas jos negauna: tinklų pajėgumai stabdo investicijas

Sekite TechNaujienos Google

Lietuvoje elektros energijos netrūksta, tačiau dalis verslo jos vis tiek negali gauti tada, kai jos reikia labiausiai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija rugsėjo 2 d. pranešė, kad šalies laisvosios ekonominės zonos ir investiciniai sklypai vis dažniau susiduria ne su energijos stygiumi, o su vietinių elektros tinklų pralaidumo ir transformatorių pastočių pajėgumo ribomis. Dėl to užsitęsia naujų projektų prijungimas, o kartu – ir investicijų sprendimai.

Ministerijos teigimu, problema ypač aktuali LEZ, tai yra laisvosioms ekonominėms zonoms, kuriose įmonėms sudaromos palankesnės sąlygos kurtis ir plėstis. Šios teritorijos skirtos pritraukti gamybos, logistikos ir kitus aukštos pridėtinės vertės projektus, tačiau nepakankama elektros galia gali tapti kliūtimi tiek naujiems investuotojams, tiek jau veikiančių įmonių plėtrai.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako, kad kiekvienas vėluojantis prijungimas reiškia atidėtas arba prarastas investicijas, darbo vietas ir mokesčius valstybei. Pasak jo, strateginės infrastruktūros valdytojų prioritetai turi labiau atitikti Lietuvos ekonomikos augimo interesus, o verslui reikalinga aiškesnė ir labiau prognozuojama prijungimo sistema.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Ką lietuviai dabar žiūri per „Netflix“? Naujausias TOP 10

4 min. skaitymo • prieš 2 val

„Range Rover GT“ debiutas artėja: ką jau žinome apie visiškai naują modelį?

5 min. skaitymo • prieš 13 val

Milžiniškas šuolis: kas trečia Lietuvos įmonė jau naudoja dirbtinį intelektą

Visi naujausi straipsniai →

Problema – ne elektros kiekis, o tinklų pajėgumas

Ministerija pabrėžia, kad pati Lietuva pasigamina arba importuoja pakankamai elektros energijos, todėl esminis iššūkis slypi kitur. Dalis vietinių tinklų ir transformatorių pastočių nebepajėgia aptarnauti sparčiai augančių stambių pramonės įmonių poreikių.

Praktikoje tai reiškia, kad verslui gali tekti ilgiau laukti prijungimo, rezervuoti galią iš anksto arba koreguoti investicijų planus. Ministerijos vertinimu, šie infrastruktūros ribojimai tiesiogiai stabdo tiek naujų investuotojų pritraukimą, tiek jau veikiančių gamyklų plėtrą.

Ši tema nėra nauja. Dar balandį Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė, kad savivaldybėms paskirstys 16,6 mln. eurų elektros tinklo plėtros projektams, skirtiems investicinių sklypų ir pramonės teritorijų infrastruktūrai stiprinti. Tai rodo, kad elektros prieinamumo klausimas jau kurį laiką laikomas vienu svarbiausių investicinės aplinkos barjerų regionuose.

Pastarųjų savaičių audros šią diskusiją tik dar labiau paaštrino. „Technaujienos.lt“ jau rašė, kad po stichijos generatorių pardavimai Lietuvoje šoktelėjo 150 kartų, o kitame straipsnyje aptarėme, kam po ilgesnių tiekimo sutrikimų gali priklausyti kompensacijos.

Vis dėlto verslo požiūriu svarbiausias klausimas šiandien yra ne tik tiekimo patikimumas, bet ir galimybė apskritai laiku gauti reikiamą galią naujiems projektams.

Planuojamos dar dvi pramonės teritorijos

Rugsėjo 2 d. ministras taip pat susitiko su Klaipėdos ir Panevėžio LEZ atstovais. Susitikime aptartos šių teritorijų veiklos sąlygos, infrastruktūros poreikiai ir plėtros galimybės. Vienas iš svarstytų klausimų – galimybė steigti antrąją laisvąją ekonominę zoną Panevėžyje.

Be to, Lietuvos LEZ tinklą artimiausiu metu planuojama papildyti nauja pramonine teritorija Visagine. Pagal šiuo metu Vyriausybei derinamą projektą, Visagino LEZ plotas galėtų siekti apie 223,7 hektaro, o šį klausimą numatoma svarstyti per rudens Seimo sesiją.

Jei planai bus patvirtinti, kartu dar labiau išryškės poreikis užtikrinti, kad elektros tinklų plėtra spėtų paskui investicinius lūkesčius.

Šaltiniai: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2026 m. rugsėjo 2 d. pranešimas žiniasklaidai, gautas redakcijos; Ekonomikos ir inovacijų ministerija, 2026-04-09.