ES pradeda milžinišką DI plėtrą: „gigafabrikams“ – daugiau nei 30 mlrd. eurų

Pridėkite „Technaujienos.lt“ prie mėgstamų „Google“ šaltinių.

Pridėti

Europos Sąjunga pradėjo vieną ambicingiausių savo dirbtinio intelekto (DI) infrastruktūros projektų. Liepos 30 dieną paskelbtas konkursas, pagal kurį Europoje bus kuriama iki septynių vadinamųjų DI gigafabrikų – milžiniškų skaičiavimo centrų, skirtų pažangiausiems dirbtinio intelekto modeliams kurti ir mokyti.

Kaip skelbia Europos Komisija, projektui numatyta iki 10 mlrd. eurų ES ir valstybių narių viešojo finansavimo. Tikimasi, kad tai padės pritraukti dar bent 20 mlrd. eurų privačių investicijų, todėl bendra iniciatyvos vertė turėtų viršyti 30 mlrd. eurų.

Prie bendro skaičiavimo pajėgumų pirkimo susitarimo prisijungė 18 valstybių, tarp jų – ir Lietuva. Sąraše taip pat yra Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Suomija, Švedija ir kitos ES šalys. Tačiau tai dar nereiškia, kad vienas iš gigafabrikų būtinai bus pastatytas Lietuvoje – konkrečios projektų vietos paaiškės tik įvertinus konkurso dalyvių pasiūlymus.

Tai nebus įprastos gamyklos

Nors vartojamas terminas „gigafabrikas“, šiuose objektuose nebus gaminami fiziniai produktai. Tai bus itin dideli, dirbtiniam intelektui pritaikyti duomenų ir superkompiuterių centrai, vienoje infrastruktūroje sujungiantys pažangius DI procesorius, didelės talpos duomenų saugyklas, sparčiuosius tinklus, debesijos sistemas ir energiją taupančius duomenų centrus.

Naujausi straipsniai

5 min. skaitymo • prieš 2 val

Pamoka NATO: Ukrainos F-16 sparčiai dėvisi – brangūs naikintuvai tampa pigių atakų įkaitais

4 min. skaitymo • prieš 2 val

Paaiškėjo kada NASA paleis naują kosminį teleskopą – dangų stebės 1 000 kartų greičiau nei „Hubble“

5 min. skaitymo • prieš 1 d.

Muziejaus kolekcijoje dešimtmečius slėpėsi sensacija – beveik visas 30 mln. metų senumo „šuo“

Visi naujausi straipsniai →

Pasak Europos didelio našumo kompiuterijos bendrosios įmonės „EuroHPC JU“, gigafabrikai turės užtikrinti visą itin didelių DI modelių gyvavimo ciklą – nuo jų kūrimo ir mokymo iki papildomo pritaikymo bei naudojimo dideliu mastu. Jie bus skirti ir naujos kartos modeliams, galintiems turėti trilijonus parametrų.

Tokiems modeliams mokyti reikia milžiniško kiekio skaičiavimo galios, kurios įsigijimas šiuo metu prieinamas tik didžiausioms pasaulio technologijų bendrovėms. ES tikisi, kad bendro naudojimo infrastruktūra suteiks daugiau galimybių Europos startuoliams, augančioms technologijų įmonėms, universitetams, mokslininkams, pramonės bendrovėms ir viešojo sektoriaus institucijoms.

Gigafabrikuose bus galima mokyti naujus pažangius DI modelius, tobulinti jau sukurtus modelius konkrečioms kalboms ar pramonės sritims ir vykdyti jų išvedimą – procesą, kai išmokytas modelis apdoroja naudotojo pateiktą užklausą ir sukuria atsakymą.

Ši infrastruktūra papildys jau kuriamą 19 Europos DI fabrikų ir 13 jų padalinių tinklą. Dabartiniai DI fabrikai pirmiausia skirti padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms bei startuoliams naudotis superkompiuteriais, duomenimis ir ekspertų paslaugomis. Nauji gigafabrikai turės veikti gerokai didesniu mastu ir suteikti pajėgumų pažangiausiems pasaulinio lygio modeliams.

Tai žymi akivaizdų Europos strategijos pokytį. Iki šiol ES dažnai buvo siejama pirmiausia su dirbtinio intelekto reguliavimu, tačiau dabar Bendrija siekia turėti ir nuosavą infrastruktūrą, reikalingą šiai technologijai kurti. Apie tai, kaip Europa kartu bando mažinti reguliacinę naštą DI bendrovėms, anksčiau rašė ir „Technaujienos.lt“.

Viešasis sektorius taps pirmuoju dideliu klientu

ES pasirinktas finansavimo modelis skirsis nuo paprastos subsidijos. „EuroHPC JU“ ir projekte dalyvaujančios valstybės įsipareigos iš atrinktų gigafabrikų pirkti prieigą prie skaičiavimo pajėgumų. Taip viešasis sektorius taps garantuotu ankstyvuoju klientu ir sumažins riziką privatiems investuotojams, kurie turės skirti didžiąją dalį projektams reikalingo kapitalo.

Paraiškas gali teikti įmonių, viešųjų institucijų, investuotojų ir kitų partnerių konsorciumai arba specialiai projektui įsteigtos bendrovės. Vienas gigafabrikas galės būti įkurtas vienoje vietoje, padalytas tarp kelių tos pačios šalies centrų arba veikti kaip tarpvalstybinis projektas, kurio infrastruktūra išdėstyta keliose ES valstybėse.

Paraiškų pateikimo terminas – 2026 m. lapkričio 12 diena. Atrinkti projektai turėtų paaiškėti 2027 metų pradžioje, o veiklą gigafabrikai turėtų pradėti per 18 mėnesių nuo jų pasirinkimo. Dalis viešojo finansavimo bus skirta iš dabartinio ES biudžeto, tačiau didžioji jo dalis numatyta kitoje 2028–2035 metų daugiametėje finansinėje programoje.

Europos Komisija pabrėžia, kad naujuose centruose kuriamos technologijos turės atitikti ES duomenų apsaugos, saugumo ir etikos reikalavimus. Vienas pagrindinių projekto tikslų – suteikti Europai galimybę pažangius DI modelius kurti savo infrastruktūroje, mažinant priklausomybę nuo užsienio debesijos ir skaičiavimo paslaugų tiekėjų.

Dėl pažangiausių procesorių, elektros energijos ir duomenų centrų poreikio DI infrastruktūros varžybos sparčiai stiprėja visame pasaulyje. Pietų Korėja taip pat pradėjo šimtų milijardų vertės DI plėtrą, o didžiausios JAV technologijų bendrovės į nuosavus duomenų centrus kasmet investuoja dešimtis milijardų.

Europos planas dar negarantuoja, kad regione atsiras tiesioginis didžiausių JAV DI centrų konkurentas. Tačiau daugiau nei 30 mlrd. eurų vertės iniciatyva rodo, kad ES nebenori apsiriboti vien technologijų reguliavimu – ji siekia sukurti ir fizinius pajėgumus, be kurių pažangiausių dirbtinio intelekto sistemų kūrimas tampa praktiškai neįmanomas.