„NVIDIA“ subūrė Volstrito gigantus: DI infrastruktūrai – 500 mlrd. JAV dolerių
Dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra įgauna mastą, kuris dar prieš kelerius metus būtų atrodęs sunkiai įsivaizduojamas. „Nvidia“ paskelbė apie partnerystes su šešiais didžiausiais pasaulio finansų sektoriaus žaidėjais, siekdama sukurti naujas DI skaičiavimo infrastruktūros finansavimo platformas ir ilgainiui mobilizuoti daugiau nei 500 mlrd. JAV dolerių trečiųjų šalių kapitalo.
Rugpjūčio 10 d. paskelbtame oficialiame „Nvidia“ pranešime nurodoma, kad bendrovė pasirašė susitarimo memorandumus su „Apollo“, „BlackRock“, „Blackstone“, „Brookfield“, „Goldman Sachs“ ir KKR. Partneriai ketina kurti atskiras didelio masto finansavimo platformas, kurios suteiktų kapitalą „Nvidia“ ekosistemos klientams – nuo pažangiausių DI laboratorijų iki debesijos paslaugų bendrovių ir stambių verslo klientų.
Svarbu tai, kad kalbama ne apie vienkartinę 500 mlrd. dolerių „Nvidia“ investiciją. Bendrovė ir jos partneriai siekia sukurti mechanizmą, per kurį laikui bėgant būtų galima pritraukti daugiau kaip pusę trilijono dolerių iš išorės investuotojų ir nukreipti šį kapitalą į DI skaičiavimo infrastruktūrą. Galutinės partnerystės sąlygos dar nėra pasirašytos – dabartiniai susitarimai tebėra memorandumų stadijoje.
DI lustai tampa nauja infrastruktūros turto klase
„Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas teigia, kad bendrovė peržengia tradicinio lustų gamintojo ribas. Jo teigimu, pradėjusi nuo lustų kūrimo, „Nvidia“ dabar prisideda prie visiškai naujos produktyvios infrastruktūros kategorijos – vadinamųjų „DI fabrikų“ – formavimo. Bendrovė nori, kad DI skaičiavimo pajėgumai finansų rinkose būtų vertinami panašiai kaip kita ilgalaikė infrastruktūra.
Šios idėjos pagrindas gana paprastas: didžiuliai GPU klasteriai generatyvinio DI eroje nebėra tik technologijų bendrovių išlaidos. Jie tampa pajėgumais, kuriuos galima nuomoti, paskirstyti skirtingiems klientams ir naudoti nuolatinei pajamų srovei generuoti.
„Nvidia“ argumentuoja, kad jos CUDA programinės įrangos ekosistema bei galimybė tą pačią techninę įrangą naudoti skirtingiems modeliams ir užduotims padidina tokios infrastruktūros ekonominį gyvavimo laiką.
Tai nėra visiškai nauja kryptis. Dar 2024 m. „Microsoft“ ir „BlackRock“ paskelbė apie didžiulį DI infrastruktūros fondą, kuriame dalyvavo ir „Nvidia“.
Tuomet buvo siekiama pritraukti 30 mlrd. dolerių privataus kapitalo, o kartu su papildomu finansavimu sukurti iki 100 mlrd. dolerių investicinį potencialą. Dabartinis daugiau nei 500 mlrd. dolerių planas rodo, kaip smarkiai vos per kelerius metus išaugo DI infrastruktūros finansavimo ambicijos.
„BlackRock“ vadovas Larry Finkas teigia, kad DI plėtrai reikės precedento neturinčių investicijų, o „Goldman Sachs“ vadovas Davidas Solomonas dabartinį laikotarpį pavadino istorinio DI investicijų ciklo momentu. Tuo metu „Brookfield“ ir KKR akcentuoja, kad skaičiavimo pajėgumai sparčiai tampa tokia pat kritine infrastruktūros dalimi kaip kiti ilgalaikiai fiziniai aktyvai.
Kova dėl DI infrastruktūros tik stiprėja
Milžiniškas finansavimo projektas taip pat parodo, kad konkurencija DI lustų rinkoje persikelia gerokai už pačių procesorių techninių parametrų ribų. „Nvidia“ bando sukurti visą ekosistemą, kurioje klientui būtų pasiūlyti ne tik GPU ir CUDA programinė įranga, bet ir prieiga prie kapitalo, reikalingo milijardus kainuojantiems duomenų centrams statyti.
Tuo pat metu konkurentai nesėdi vietoje. Kaip neseniai rašė „Technaujienos.lt“, AMD įsigijo DI lustų startuolį „Taalas“ ir stiprina savo pozicijas DI lustų rinkoje. Tai tik vienas iš ženklų, kad kova dėl būsimos DI infrastruktūros vyksta ne tik tarp „Nvidia“ ir AMD – į ją vis aktyviau įsitraukia technologijų bendrovės, energetikos infrastruktūros operatoriai, bankai ir didžiausi pasaulio turto valdytojai.
„Nvidia“ jau dabar yra centrinė šios infrastruktūros plėtros grandis, o bendrovės dominavimas DI lustų sektoriuje leidžia jai bandyti žengti dar vieną žingsnį – paversti skaičiavimo galią finansuojamu infrastruktūros aktyvu.
Jei planuojamos platformos bus įgyvendintos tokiu mastu, apie kokį dabar kalba „Nvidia“, daugiau nei 500 mlrd. dolerių kapitalo gali reikšmingai paspartinti naujų duomenų centrų ir vadinamųjų DI fabrikų statybas visame pasaulyje.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Kiek daugiausia gali gyventi žmogus? Mokslininkų skaičiavimai pateikė stulbinantį atsakymą
2Prastai miegate? 30 minučių šios fizinės veiklos jums padės labiausiai
3„Meta“ pristatė DI modelį, kuriam nereikia interneto – galite atsisiųsti jau dabar
4Lietuva – kibernetinių nusikaltėlių taikinyje: aptikta 76 mln. pavogtų naršyklės slapukų
5Peržengė ribą? Dirbtinis intelektas laboratorijoje sukūrė 16 naujų virusų
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.