Istorinis bandymas kosmose: pirmą kartą atspausdinti žmogaus kepenų ir inkstų audiniai – kas toliau?

Sekite TechNaujienos Google

Tarptautinėje kosminėje stotyje pirmą kartą atspausdinti žmogaus kepenų ir inkstų audiniai. Į Žemę jau sugrąžinti mėginiai padės įvertinti, ar mikrogravitacija iš tiesų gali atverti kelią sudėtingesnių žmogaus audinių gamybai kosmose.

Pirmą kartą atspausdino kepenų ir inkstų audinius

Kaip skelbiama bendrovės pranešime, išplatintame per „Business Wire“, birželį Tarptautinėje kosminėje stotyje JAV biotechnologijų bendrovė „Auxilium Biotechnologies“ pirmą kartą kosmose sėkmingai atspausdino žmogaus kepenų ir inkstų audinius. Per tą pačią misiją taip pat buvo pagamintas kremzlės audinys ir 28 nervų atkūrimui skirti implantai.

Eksperimentui naudotas bendrovės sukurtas orbitinis 3D biospausdintuvas „AMP-1“.

Atspausdinti audiniai ir implantai birželio 17 dieną sugrįžo į Žemę. Būtent tolesni jų tyrimai turėtų padėti atsakyti į svarbiausią klausimą – ar kosmoso aplinka iš tiesų leidžia pagaminti biologinius audinius, kuriuos Žemėje suformuoti yra gerokai sudėtingiau.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 3 val

Lietuva tapo vienu svarbiausių „Tesla“ bandymų poligonų: rezultatai gali lemti sprendimą visai ES

4 min. skaitymo • prieš 3 val

„Meta“ akinių skandalas: žmones esą filmavo be leidimo, o įrašus stebėjo iš kito pasaulio krašto

3 min. skaitymo • prieš 7 val

Mokslininkai išsiaiškino, kaip vėžio ląstelės „apgauna“ imuninę sistemą

Visi naujausi straipsniai →

Eksperimentą iliustruojančiomis nuotraukomis pasidalyta ir socialiniame tinkle „X“. Žemiau pateiktame „NASAWatch“ įraše galima pamatyti, kaip atrodo kosmose spausdintas kepenų audinys – jis užfiksuotas dešinėje esančioje nuotraukoje.

NASA atskleidė eksperimento eigą

Birželio pradžioje NASA pateikė daugiau informacijos apie vykusius biospausdinimo darbus. Kaip nurodoma pranešime, NASA ir Europos kosmoso agentūros astronautės „Kibo“ laboratoriniame modulyje išbandė 3D biospausdintuvą.

Eksperimento metu kremzlės ląstelių mėginiai buvo sumaišyti su biologiniu rašalu. Paruošta medžiaga vėliau įdėta į specialią biospausdintuvo kasetę, skirtą žmogaus audiniui spausdinti.

Kodėl kosmosas palankus žmogaus organų gamybai?

Pagrindinis atsakymas slypi mikrogravitacijoje. Žemėje augančias ar spausdinamas minkštas biologines struktūras nuolat veikia gravitacija, todėl ląstelės gali nusėsti ir pasiskirstyti netolygiai. Dėl to suformuoti sudėtingesnį trimatį audinį tampa sunkiau.

Kosmose ši problema sumažėja. Būtent šio eksperimento metu mikrogravitacijos sąlygomis pavyko pasiekti tolygų ląstelių pasiskirstymą audiniuose.

Vis dėlto kalbėti apie kosmose pagamintus organus dar anksti. Šį kartą atspausdinti audiniai, o ne pilnaverčiai kepenys ar inkstai. Tačiau bandymas parodė, kad mikrogravitacija gali padėti įveikti vieną iš kliūčių, su kuriomis biospausdinimo technologijos susiduria Žemėje.

Kas toliau?

Viena perspektyviausių tolesnių šios technologijos pritaikymo sričių yra tiesioginė organoidų gamyba kosmose. Tai nedideli trimačiai žmogaus audinių modeliai, kurie atkartoja kai kurias tikrų organų savybes. Mokslininkai juos naudoja ligoms tirti, vaistų saugumui vertinti ir stebėti, kaip audiniai reaguoja į skirtingą gydymą.

Šiuo metu kosmoso tyrimams skirti organoidai gaminami Žemėje ir tik vėliau gabenami į orbitą. Tinkamos sąlygos juos spausdinti iš karto kosmose suteiktų galimybę tyrėjams mažiau priklausyti nuo skrydžių bei tiekimo iš Žemės.

Tačiau pirmiausia mokslininkams teks išsamiai ištirti į Žemę sugrąžintus mėginius ir įvertinti, ar kosmose pasiektas tolygesnis ląstelių pasiskirstymas iš tiesų suteikia reikšmingą pranašumą.

Kosmosas tampa nauja bandymų aikštele

Pastaruoju metu kosmosas vis dažniau tampa vieta eksperimentams, kuriuos Žemėje atlikti sudėtinga arba apskritai neįmanoma. Mikrogravitacija jau pasitelkiama ne tik audinių gamybai – mokslininkai orbitoje tiria ir tai, kaip kosmoso aplinka gali paveikti ankstyvą žmogaus vystymąsi. Kaip rašėme anksčiau, Kinija į kosmosą išsiuntė dirbtinius žmogaus embrionų modelius, siekdama išsiaiškinti, ar žmonių gimimas ilgalaikėse misijose apskritai būtų įmanomas.

Keičiasi ir požiūris į tai, kas gali būti gaminama ar saugoma orbitoje. Kosmose pagamintiems produktams grąžinti į Žemę jau bandomos naujos transporto sistemos – „SpaceX“ pradėjo „Starfall“ kapsulės bandymus, siekdama patikrinti saugų vertingų krovinių, orbitoje pagamintų produktų ir galbūt saugomų karinių pajėgumų pargabenimą.

Visa tai rodo platesnį pokytį: kosmosas pamažu tampa ne tik tyrimų vieta, bet ir potencialia laboratorija bei gamybos aplinka technologijoms, kurios vieną dieną gali būti naudojamos Žemėje.