Mokslininkai pristatė neįtikėtiną proveržį. Sukurtas įrankis, galintis modeliuoti visatos struktūrą naudojant tik nešiojamąjį kompiuterį. Sistema smarkiai pagreitina kosminių duomenų tyrimą, paversdama tai, kas superkompiuteriui atlikti užtrukdavo kelias dienas, iki kelių valandų. Mokslininkai tikisi patikslinti supratimą apie galaktikų formavimąsi ir evoliuciją.
Svarbiausios įžvalgos
- Mokslininkai sukūrė „Effort.jl“ – emuliatorių, leidžiantį modeliuoti Visatos struktūrą nešiojamuoju kompiuteriu.
- Įrankis naudoja dirbtinį neuroninį tinklą, kuris atkuria sudėtingų kosminių simuliacijų elgseną kelis kartus greičiau.
- Nors „Effort.jl“ ženkliai spartina tyrimus, fizikos ekspertų vaidmuo išlieka būtinas.
Auga poreikiai
Kosmoso tyrinėjimas tampa vis sudėtingesne užduotimi, nes astronomai surenka vis daugiau duomenų. Šiems iššūkiams įveikti, tyrėjai sukūrė būdą, leidžiantį analizuoti didžiulius kosminius duomenų rinkinius, naudojant tik nešiojamąjį kompiuterį ir kelias valandas apdorojimo laiko.
Tarptautinė mokslininkų komandą šį įrankį pavadino „Effort.jl“. Jis naudoja pažangius skaitmeninius metodus ir išankstinius duomenų apdorojimo būdus, kurie užtikrina išskirtinį skaičiavimo našumą, išlaikant aukštos kokybės tikslumą.
Ši sistema priklauso vadinamajai emuliatorių klasei. Tai sistemos, kurios išmoko skaičiavimo „trumpuosius kelius“, galinčius atkartoti didelių ir daug resursų reikalaujančių simuliacijų elgseną, tačiau veikiantys daug sparčiau. Jų pagrindą sudaro dirbtinis neuroninis tinklas, kuris išmoksta susieti įvesties parametrus su jau apskaičiuotomis modelio prognozėmis.
Šis tinklas yra apmokamas remiantis modelio išvestimis, o po apmokymo jis gali apibendrinti ir teikti prognozes net tokioms parametrų kombinacijoms, kurių anksčiau nematė. Tai leidžia mokslininkams per trumpesnį laiką ištirti daugybę galimų kosminių scenarijų ir efektyviau analizuoti sudėtingus fizikos modelius.
Žmonių nepakeis
Pasak tyrėjų, nors ir „Effort.jl“ suteikia iki šiol neregėtų galimybių, vis dar bus reikalingi šios srities profesionalai, kurie atliks svarbų vaidmenį nustatant parametrus, interpretuojant rezultatus bei numatant jų paklaidas ar taikant fizines įžvalgas.
Emuliatorius pats savaime nesupranta fizikos – jis tiesiog labai gerai žino, kaip į tam tikrus parametrus reaguoja teorinis modelis ir gali nuspėti rezultatus. Bet tyrimas parodė, kad jo atsakymai tiek su simuliaciniais, tiek realiais duomenimis, beveik tiksliai prilygsta pagrindinio modelio rezultatams.
Visgi tuo pačiu tikimasi, kad ateityje įrankis sugebės apdoroti dar didesnius kosminius duomenų rinkinius ir veiks kartu su kitais analitiniais prietaisais. Manoma, kad jis galėtų būti efektyvus ne tik astrofizikoje, bet, pavyzdžiui, ir modeliuojant orus bei klimatą.
Tuo tarpu kol mokslininkai bando simuliuoti mūsų visatą, yra manančių, kad mes iš tiesų gyvename tik simuliacijoje. Neseniai mokslininkai šį mitą paneigė tvirtindami, kad turi matematinį įrodymą. Apie tai skaitykite čia.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
