„NASA“ Marso orbitinis zondas nustebino kosmoso tyrėjus – jam pavyko užfiksuoti 20 km aukščio ugnikalnio vaizdą, iškilusį virš debesų Marse. Mokslininkai skelbia, kad tai pirmasis kartas, kai Raudonosios planetos ugnikalnis buvo nufotografuotas iš horizonto.
Kvapą gniaužantys vaizdai
Birželio 6 d. ilgiausiai veikiantis „NASA“ Marso orbitinis zondas „Mars Odyssey“ užfiksavo išskirtinį vaizdą – vieną iš trijų Raudonosios planetos Tarsio kalnų grandinę sudarančių ugnikalnių, „Arsia Monsas“, ankstyvo ryto šviesoje.
Kosmoso tyrėjai teigia, kad tai pirmoji tokia nuotrauka, kurioje vulkano viršūnė matosi iš horizonto perspektyvos – panašiai taip Žemė matosi astronomams iš Tarptautinės kosminės stoties.
Tokio plataus kampo vaizdą nuo 2001 m. veikiančiam „Mars Odyssey“ zondui pavyko užfiksuoti po to, kai jis skriejimo orbita metu pakeitė kameros pasvirimo kampą. Jame matosi ne tik vulkano paviršius, bet ir atmosferos sluoksniai.
Ne tik gražus vaizdas, bet ir duomenų šaltinis
Tyrėjai primena, kad šis mistinis vaizdas yra ne tik graži ir unikali kosmoso akimirka, tačiau ir svarbus duomenų šaltinis. Vaizde užfiksuoti vandens ledo debesys, kurie aplink „Arsia“ ugnikalnį susidaro, kai šaltas Marso oras kondensuojasi į matomus garus. Šis autentiškas vaizdas stebimas tik tada, kai Raudonoji planeta yra didžiausiu atstumu nutolusi nuo Saulės, todėl tai leis tirti atmosferos ypatybes.
Be to, šis ugnikalnis iš visų trijų yra labiausiai debesų užstojamas, todėl tai unikali galimybė detaliau pamatyti jo reljefą bei suprasti dulkių audrų procesus.
Vienas iš planetų mokslininkų dirbančių „NASA“ Godardo kosminių skrydžių centre, Michaelas D. Smithas, patvirtina šio vaizdo mokslinę reikšmę:
„Šiuose horizonto vaizduose matome tikrai reikšmingus sezoninius skirtumus. Tai suteikia mums naujų užuominų apie tai, kaip laikui bėgant kinta Marso atmosfera.“
Raudonosios planetos analizė yra viena iš didelių kosmoso tyrimų sričių. Istorinius Marso ir jo palydovų vaizdus mokslininkai analizavo ir po to, kai „Hera“ erdvėlaivis užfiksavo dar nematyto „Deima“ palydovo pusę, kuri dėl gravitacijos „surakinimo“ nėra lengvai matoma. Tuo tarpu pačiame Marse darbuojasi ir inovatyvios technologijos – „NASA“ marsaeigis planetoje aptiko didžiausias istorijoje organines molekules, kurios yra gyvybės dalis.
Viršelio nuotr. iš „NASA“ / JPL-Caltech