Ateities vizijoje – viską pasiglemžiančią lavą paversti statybine medžiaga. Tokį tikslą turi išsikėlusi Reikjavike gyvenanti architektė Arnhildur Palmadottir.
Neįprastas projektas
Architektė ir Islandijos architektūros studijos „s.ap. arkitektar“ įkūrėja, Arnhildur Palmadottir, pristatė hipotetinį dizaino projektą „Lavaforming“, kuriame tiriama, ar Islandijos ugnikalnių lava galėtų būti naudojama kaip tvari statybinė medžiaga.
Projektas bus pristatytas kiekvienais metais vykstančioje tarptautinėje kultūros parodoje Venecijoje gegužės mėnesį.
Visa idėja remiasi tuo, kad ateityje lavą būtų galima naudoti kaip žaliavą miestų pamatams statyti.
Iš išsiveržusio ugnikalnio pasirodanti ryški lava yra tirštos medaus konsistencijos, o jai vėstant ir kietėjant susidaro ekstruzinė magminė uoliena.
Teoriniame lygmenyje šią išsilydžiusią lavą būtų galima nukreipti į specialiai sukurtus kanalus, kuriuose ji sustingtų į patvarią uolieną bei leistų taip sukurti tvirtus pastato pamatus, o galiausiai ir ištisus miesto statinius.
Idėja gimė iš Islandijos situacijos
Islandija yra ugnikalnių centras kur dėl gamtiškai susiformavusių sąlygų susikerta Eurazijos ir Šiaurės Amerikos plokštės. Nors tai yra grėsmingas „karštasis taškas“, tačiau ir galimybė geoterminę energiją panaudoti šalies apsirūpinimui energija.
Mediena šalyje yra ribota dėl miškų ploto, todėl tai stabdo statybos galimybes. Visi šie aspektai projekto autorei leido suprasti kylančius iššūkius ir pasiekti tokios problemos sprendimo galimybę.
Norima siekti ir tvaresnių sprendimų
Projekto sumanytoja teigia, kad lavos sraute yra pakankamai statybinių medžiagų, kad viso miesto pamatai galėtų būti parengti per kelias savaites. Toks pasiekimas leidžia išvengti žalingo išteklių panaudojimo: kasybos proceso, kuris kelia žalą gamtai. Taip pat ir iškastinio kuro naudojimo.
Šios drąsios idėjos kūrėja priduria, kad dabartinė architektūros situacija skatina ieškoti pokyčių:
„Lavaforming“ nagrinėja statybinę medžiagą, kuri iki šiol niekada nebuvo naudojama. Ši tema yra tiek pasiūlymas, tiek metafora – architektūra išgyvena paradigmos pokytį, o daugelis mūsų dabartinių metodų jau laikomi pasenusiais ar ilgainiui žalingais. Esant dabartinei situacijai, turime būti drąsūs, mąstyti naujais būdais, matyti iššūkius ir rasti tinkamus išteklius.“
Iki tol dar reikės išspręsti daug klausimų
Pats projektas yra tik pirminė ir svarstytina galimybė ateities statybos pramonėje. Yra keletas techninių kliūčių, kurias įveikus būti galima pajudėti dar labiau į priekį.
Lavos temperatūra siekia 700-1200 laipsnių Celsijaus, todėl ji gali būti sunkiai kontroliuojama, bandant nukreipti jos tėkmę. Taip pat yra tikimybė, kad ji sukietės į netaisyklingas ir gana nenuspėjamas formas, o tai nėra palanku, kai siekiama stabilių pamatų kūrimo.
Ypatingai Islandijoje toks statybos organizavimo būdas galėtų būti palankus, nes šalyje vien praėjusiais metais ugnikalnis išsiveržė 7 kartus.
