Kadangi Europos Sąjungos (ES) šalims nepavyko susitarti, Kinijos elektrinių transporto priemonių gamintojams netrukus bus pradėti taikyti dideli tarifai parduodant savo aukštos klasės elektromobilius ES rinkoje.
Kaip balsavo valstybės narės
Europos komisijos (EK) balsavimo rezultatai nebuvo viešai paskelbti, nors keli diplomatai nurodė, kaip kiekviena valstybė narė laikėsi savo pozicijos:
- Už balsavo 10 valstybių narių: Airija, Bulgarija, Danija, Estija, Italija, Lietuva, Latvija, Nyderlandai, Lenkija, Prancūzija ir Prancūzija (45,99 % ES gyventojų).
- 12 susilaikė: Belgija, Čekija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Kipras, Liuksemburgas, Austrija, Portugalija, Rumunija, Švedija ir Suomija (31.36%).
- 5 šalys buvo prieš: Vokietija, Vengrija, Malta, Slovėnija ir Slovakija (22.65%).
Didelis susilaikiusiųjų skaičius rodo, kad Europa jau seniai abejoja, kaip turėtų pasipriešinti Kinijai.
Nors politinis sutarimas teigia, kad Pekino nesąžininga prekybos praktika nusipelno ryžtingo ir vieningo atsako, panašu, kad artėjant lemiamai datai daugelio šalių ryžtas sumažėjo.
Nustatyta bloko prekybos politika
EK, turinti išimtinius įgaliojimus nustatyti bloko prekybos politiką, galiausiai turėjo priimti sprendimą ir užtikrinti, kad muitai būtų patvirtinti.
Atsižvelgiant į rimtą EK susirūpinimą dėl to, kad Kinija plačiai naudoja subsidijas, kuriomis remia vietos gamintojus ir leidžia jiems parduoti savo elektrinius automobilius dirbtinai mažomis kainomis pasaulinėse rinkose, tokia išvada nestebina.
Vykdomoji institucija jau anksčiau įspėjo, kad nesiimant ryžtingų veiksmų, ES automobilių gamintojai patirs netvarių, galbūt neatitaisomų nuostolių ir bus išstumti iš pelningos grynojo nulinio judumo rinkos, o tai turės skaudžių pasekmių 2,5 mln. tiesioginių ir 10,3 mln. netiesioginių darbo vietų visame bloke.
Bloko pramonė jau dabar patiria sukrėtimus dėl aukštų energijos kainų, vangios vartotojų paklausos ir aršios pasaulinės konkurencijos.
Kokie tarifai bus taikomi?
Papildomais tarifais siekiama kompensuoti žalingą subsidijų poveikį ir sumažinti Kinijos ir ES įmonių kainų skirtumą.
Tarifai skiriasi priklausomai nuo gamintojų ir jų bendradarbiavimo su EK atliekant tyrimą lygio, pvz., „Tesla“ – 7,8 %, „BYD“ – 17 %, „Geely“ – 18,8 %, „SAIC“ – 35,3 %.
Kitiems tyrime bendradarbiavusiems, bet atskirai neatrinktiems Kinijos elektromobilių gamintojams taikomi 20,7 % tarifai, o tyrime nebendradarbiavusiems Kinijos elektromobilių gamintojams – 35.3 %.
Šie tarifai įsigalios lapkričio pradžioje, o juos rinks muitinės pareigūnai.
Jie bus taikomi papildomai prie galiojančio 10 % tarifo. Tai praktiškai reiškia, kad kai kurie Kinijos automobilių gamintojai, bandydami įvežti savo prekes į bendrąją rinką, netrukus susidurs su didesniais nei 45 % muitais.
Skamba pavojaus varpai
Nuo pat pradžių Kinija pasmerkė Europos komisijos tyrimą kaip „nuogą protekcionistinį aktą“, nuosekliai neigė subsidijų egzistavimą, išvadas vadino „dirbtinai sukurtomis ir perdėtomis“ ir grasino imtis atsakomųjų priemonių prieš ES pieno, brendžio ir kiaulienos pramonę, todėl kai kurios šalys ėmė baimintis.
Tuo pat metu Kinijos pareigūnai intensyviai derėjosi su savo kolegomis iš ES, siekdami rasti politinį sprendimą, kuris padėtų išvengti papildomų muitų.
Vienas iš galimų variantų – gamintojams įsipareigoti nustatyti minimalias savo elektromobilių kainas, nors šio sprendimo įgyvendinimas gali būti sudėtingas ir gali atsirasti spragų.
Nepaisant penktadienį priimto nutarimo, ES ir Kinijos derybos tęsis iki spalio 30 d., t. y. iki EK tyrime nustatyto teisinio termino.
Derybos taip pat yra svarbiausias prioritetas Vokietijai, kuri baiminasi, kad Pekino veiksmai gali dar labiau pakenkti jos vangiai ekonomikai.
Pastaruosius du dešimtmečius Vokietijos bendrovės plėtė verslo ryšius su Kinija, kad galėtų parduoti savo eksportą vis turtingesnei viduriniajai klasei. Bet kokios atsakomosios priemonės gali smarkiai paveikti šiuos gerai išplėtotus ryšius.