Lietuviai išsiskyrė visoje ES: savaitgaliais dirba mažiausiai

Kol didelė dalis Europos savaitgalius vis dar praleidžia darbe, Lietuva išsiskiria visiškai priešinga tendencija. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais Lietuvoje savaitgaliais įprastai dirbo vos 3 proc. darbuotojų – tai mažiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje.

Ryškus skirtumas tarp Lietuvos ir likusios Europos

Remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, 2025 metais savaitgaliais įprastai dirbo 21,3 proc. visų ES gyventojų nuo 15 iki 64 metų. Tačiau Lietuva šiame kontekste tapo ryškiausia išimtimi – savaitgaliais čia dirbo vos 3 proc. darbuotojų.

Mažesnių rodiklių neužfiksavo nė viena ES valstybė. Žemesnes pozicijas sąraše užima Lenkija su 4,2 proc., taip pat Vengrija su 6,2 proc. Tuo metu Pietų Europos šalys atskleidžia visiškai kitokią realybę: Graikijoje savaitgaliais dirbo 31,5 proc. darbuotojų, Kipre – 31,3 proc., Maltoje – 29,2 proc.

Kodėl savaitgalinis darbas Europoje taip skiriasi?

Eurostato duomenys rodo, kad savaitgalinio darbo mastas Europoje pirmiausia priklauso nuo ekonomikos struktūros ir dominuojančių profesijų. Didžiausi rodikliai fiksuojami tose šalyse, kuriose stipri turizmo, maitinimo, prekybos ir sezoninių paslaugų ekonomika. Tokiose srityse klientų srautai savaitgaliais dažnai būna didesni nei darbo dienomis, todėl daliai darbuotojų savaitgalis tampa įprasta darbo savaitės dalimi.

Ryškus skirtumas matomas ir tarp profesijų. ES savaitgaliais dažniausiai dirbo paslaugų bei prekybos darbuotojai – beveik pusė šios grupės žmonių reguliariai dirbo šeštadieniais arba sekmadieniais. Panašūs rodikliai užfiksuoti tarp kvalifikuotų žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos darbuotojų. Tuo metu administracinėse ir biuro pozicijose savaitgalinis darbas išlieka gerokai retesnis.

Didelę įtaką daro ir užimtumo forma. Eurostato statistika rodo, kad samdomi darbuotojai savaitgaliais dirba gerokai rečiau nei savarankiškai dirbantys žmonės. Tarp darbdavių savaitgaliais dirbo beveik pusė apklaustųjų, o tarp samdomų darbuotojų – mažiau nei penktadalis. Tai rodo, kad nuosavas verslas daugelyje Europos šalių vis dar reiškia ilgesnes darbo valandas ir sunkiau atskiriamą ribą tarp darbo bei poilsio.

Europa dirba skirtingu ritmu

Naujausi Eurostato duomenys atskleidžia ne tik darbo rinkos statistiką, bet ir platesnį gyvenimo būdo skirtumą tarp Europos valstybių. Kol vienose šalyse savaitgalinis darbas išlieka neatsiejama ekonomikos dalimi, kitose vis labiau stiprėja aiški riba tarp darbo ir poilsio laiko.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ar dirbtinis intelektas atims jūsų darbą?

Šie skirtumai tampa vis labiau matomi keičiantis darbo rinkai, augant nuotoliniam darbui ir vis dažniau keliant klausimą, kiek žmogaus laiko turi priklausyti darbui, o kiek – asmeniniam gyvenimui.