Startuolis per metus pajamas išaugino nuo 20 mln. iki 350 mln. JAV dolerių

Sekite TechNaujienos Google

Dirbtinio intelekto duomenų startuolis „Snorkel AI“ per maždaug metus išaugino verslą daugiau nei keliolika kartų ir dabar skelbia pasiekęs apie 375 mln. JAV dolerių metinį pajamų tempą. Bendrovė tuo pat metu pritraukė 350 mln. JAV dolerių naujo finansavimo ir buvo įvertinta 3,5 mlrd. JAV dolerių.

Šuolis rodo vieną mažiau matomą DI bumo pusę: didžiausiems modeliams reikia ne tik vis daugiau GPU, bet ir milžiniško kiekio kruopščiai parinktų, pažymėtų bei patikrintų duomenų. Būtent į šią grandį taikosi „Snorkel“.

Oficialiame bendrovės pranešime įkūrėjas Alexas Ratneris rašo, kad naujoji „data-as-a-service“ kryptis per beveik metus išaugo daugiau nei 18 kartų, o metinis pajamų tempas perkopė 375 mln. JAV dolerių. Finansavimo raundui vadovavo „Insight Partners“ ir S32.

DI laboratorijos pradeda konkuruoti ne tik dėl lustų

Pirmoji generatyvinio DI bumo fazė daugiausia sukosi apie skaičiavimo galią. „Nvidia“, AMD ir debesijos operatoriai uždirbo iš milžiniškos GPU paklausos. Tačiau modeliams tampant vis sudėtingesniems, duomenų kokybė pradeda tapti tokiu pat svarbiu ribojančiu veiksniu.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 minutės

NASA Marso technologija netikėtai atsidūrė alaus daryklose – dabar ji gaudo CO₂ ir vėl panaudoja jį gėrimams

3 min. skaitymo • prieš 17 minučių

Žengtas žingsnis link žmogaus lytinių ląstelių sukūrimo – tai gali keisti nevaisingumo gydymą

3 min. skaitymo • prieš 32 minutės

Kuriamas „Android robotams“: naujas startuolis nori atverti humanoidų platformą visiems kūrėjams

Visi naujausi straipsniai →

Dideli kalbos modeliai jau sunaudojo didžiulę dalį lengvai prieinamo viešo interneto teksto. Naujesnėms sistemoms reikia ekspertinių duomenų, žmogaus vertinimų, sudėtingų užduočių, programavimo pavyzdžių, daugiamodalės medžiagos ir specializuotų rinkinių konkrečioms industrijoms.

„Snorkel“ teigia dabar dirbanti su pažangiausiomis DI laboratorijomis, debesijos bendrovėmis, įmonėmis ir JAV valdžios institucijomis. Jos platforma skirta ne vien rankiniam žymėjimui – bendrovė kuria metodus, padedančius programiškai generuoti, filtruoti ir vertinti mokymo duomenis.

Tokio verslo augimas leidžia suprasti, kodėl aplink DI duomenis formuojasi atskira milijardų dolerių industrija. Kuo modeliai artėja prie sudėtingų profesinių užduočių, tuo brangesni tampa teisingi, ekspertiškai patikrinti pavyzdžiai.

Naujas „aukso karštinės“ sluoksnis

„Snorkel“ istorija primena ankstyvą debesijos bumą: didžiausią vertę gauna ne tik galutinės programėlės, bet ir infrastruktūros tiekėjai, kurių reikia visiems rinkos dalyviams.

Skirtumas tas, kad šį kartą infrastruktūra nėra vien fizinė. Duomenų paruošimas tampa produktu pats savaime. Bendrovė savo naują etapą vadina „Data 2.0“ ir teigia, kad DI duomenys pereina iš paprasto anotavimo į tyrimų lygio darbą.

TechNaujienos.lt jau rašė apie milžiniškas investicijas į fizinę DI infrastruktūrą – pavyzdžiui, šimtų milijardų dolerių planus duomenų centrams ir skaičiavimo pajėgumams. „Snorkel“ augimas parodo kitą tos pačios ekonomikos pusę: net turint GPU, be tinkamų duomenų geresnio modelio negausi.

375 mln. JAV dolerių metinis tempas dar nėra tas pats, kas jau uždirbtos tokio dydžio metinės pajamos, todėl skaičius turi būti vertinamas atsargiai. Vis dėlto daugiau nei 18 kartų augimas per metus yra retas net dabartinėje DI rinkoje ir aiškiai rodo, kur šiuo metu juda didžiųjų laboratorijų biudžetai.