Ar viską žinanti, visagalė ir nuolatos esanti aukštesnioji jėga (ar jos variacijos) iš tikrųjų egzistuoja? Kokia jos forma? Šie klausimai žmoniją kankina nuo seniausių laikų. Vienas mokslininkas teigia radęs atsakymą į šiuos klausimus, ir jį patvirtina matematika.
Antimaterijos ir materijos disbalansas
Harvardo universiteto astrofizikas ir aviacijos inžinierius dr. Willie‘as Soonas mano, kad stebint tobulą sąlygų pusiausvyrą ir jų tinkamumą gyvybei, galima teigti, kad visa tai vyksta ne atsitiktinai.
Kalbėdamas laidoje „Tucker Carlson Network“ jis išreiškė nuomonę, kad visata buvo sąmoningai sukurta matematiškai idealiu būdu.
Tuo tarpu, jo teigimu, antimaterijos egzistavimas, kartu su jos proporcija, įrodo, kad ji buvo sukurta palaikyti gyvybę.
Be to, jis pažymėjo, kad, kai įvyko Didysis Sprogimas, atsirado tiek materija, tiek antimaterija.
„Jei antimaterijos būtų tiek pat, kiek materijos, jos viena kitą panaikintų, nes antimaterija turi priešingą krūvį nei materija. Tačiau jų disbalansas atrodo esąs sąmoningas“, – teigia jis.
Dieviškoji matematika
Norėdamas paremti savo teoriją, W. Soonas citavo Kembridžo universiteto profesorių Paulą Diracą, kuris atsitiktinai atrado antimateriją daug anksčiau, nei ji buvo moksliškai patvirtinta.
1963 metais P. Diracas rašė, kad pagrindiniai fizikos dėsniai yra aprašomi pagal matematinę teoriją, kuri pasižymi didžiulėmis grožio ir galios savybėmis.
Jis pridūrė, kad tam reikalinga aukšto lygio matematika.
„Galbūt situaciją būtų galima apibūdinti sakant, kad Dievas yra labai aukšto rango matematikas, ir Jis naudojo labai pažangią matematiką konstravęs visatą“, – teigė P. Diracas.
Bandydamas iššifruoti, kodėl kai kurios dalelės juda greičiau už šviesą, P. Diracas sujungė Alberto Einšteino garsiąją E=mc² lygtį su Šrödingerio lygtimi iš kvantinės mechanikos ir pridėjo papildomą elektronų tipą su neigiama energija.
Trūksta įrodymų
W. Soonas nėra vienintelis, kuris tiki idėja, kad matematika patvirtina Dievo egzistavimą.
Kiti mokslininkai, naudodami panašius argumentus, yra Richardas Swinburne’as ir Robinas Collinsas.
Jie teigė, kad įvairių elementų egzistavimo būklė visatoje įrodo aukštesnės galios veikimą.
Pavyzdžiui, jei gravitacija būtų šiek tiek silpnesnė, ji nebūtų leidusi susiformuoti galaktikoms, žvaigždėms ir planetoms. Kita vertus, jei ji būtų stipresnė, visata sugriūtų į juodąją skylę.
Vis dėlto yra daugybė mokslininkų, kurie nesutinka su šia nuomone.
Tiesa ta, kad šiuo metu mokslas neturi pakankamai metodų įrodyti ar paneigti Dievo (ar dievų) egzistavimą.
Todėl, kaip teigia mokslo filosofas Karlas Popperis, antgamtiškas Dievas yra už mokslinio tyrimo natūralios srities ribų.
Kitur mokslas mažiau dėmesio skiria dieviškai matematikai ir daugiau tiesioginiams atradimams. Pavyzdžiui, šviesos transformavimui į „superkietą“ medžiagą, vėžio gydymo paieškai, bakterinių infekcijų diagnozių pagreitinimui ar GPS signalo nustatymui Mėnulyje.
