Mokslininkai atrado, kad Mėnulio dulkės gali būti naudojamos gaminant saulės elementus, kurie ateityje galėtų energija aprūpinti Mėnulio bazę.
Pateiktas problemos sprendimas
Vienas pagrindinių sprendimų, kurie leistų gaminti energiją Mėnulyje yra saulės kolektoriai. Visas iššūkis mokslininkams slypi tame, kad jie turi surasti ekonomišką sprendimą.
Reikalinga konstrukcija, kuri nebūtų paveikiama spinduliuotės, o iki šiol vienintelė galimybė buvo tokius kolektorius apgaubti stiklu. Tačiau dėl jų konstrukcijos svoris padidėja, o tokio įrenginio eksploatacija į kosmosą ženkliai išauga.
Mokslininkai atliko bandymą, kurio metu panaudojo sintetinę Mėnulio dulkių versiją, kad sukurtų veikiančias saulės baterijas. Tyrimo rezultatai atskleisti balandžio 3 d. „Nature“.
Galimybė Mėnulyje gaminti tokias konstrukcijas, kurios yra sudarytos iš Žemės palydovo esančių medžiagų yra praktiškiau ir ekonomiškiau nei, kad buvo iki šiol.
Tą patvirtina mokslininkas Felixas Langas:
„Dabar kosmose naudojamos saulės baterijos yra nuostabios, jų efektyvumas siekia nuo 30 % iki 40 %, tačiau šis efektyvumas turi savo kainą. Jie yra labai brangūs ir gana sunkūs, nes juose naudojamas stiklas arba stora folija. Sunku pateisinti visų šių elementų gabenimą į kosmosą.“
Kol kas visa tai tik imitacija
Tyrimo metu nebuvo naudojamos tikros Mėnulio dulkės – tik jų imitacija. Mokslininkai saulės elementą pagamino imituojant šio palydovo gruntą krosnyje. Pačiame Mėnulyje tai būtų galima daryti pasitelkiant koncentruotą saulės šviesą.
Gamybos metu dar buvo naudotas plonas kristalų sluoksnis, vadinamas perovskitais, kurie efektyviausiai paverčia saulės šviesą elektra.
Saulės elementas pavertė 12 % gaunamos saulės šviesos į energiją ir išlaikė 99,6 % savo efektyvumo po radiacijos poveikio, kurį maždaug per 8 metus patirtų Mėnulyje.
Ateityje gaminant tokius įrenginius iš Žemės reikėtų atgabenti vos 1 kg perovskitų, kurie kartu su kitais elementais galėtų būti panaudoti 400 m2 ploto saulės panelėms sukurti – tai prilygsta krepšinio aikštės dydžiui.
Toks būdas erdvėlaivio masę sumažintų 99,4 %, o išlaidas – 99 %.
Mokslininkai neslepia, kad dar reikės papildomų tyrimų. Svarbu bus šiuos elementus išbandyti ir Mėnulyje, nes kyla klausimų ar dėl mažesnės gravitacijos planetoje neišsikreips konstrukcijos struktūra.
Nežinia kada sulauksime šio revoliucinio momento, kai Mėnulyje bus sukurtas miestas, tačiau pamažu diegiamos įvairios technologijos. Štai „Nokia“ tapo pirmąja įmone, kuri sukūrė mobilųjį tinklą Mėnulyje.
