Černobylio zonoje kameros užfiksavo kai ką netikėto: karas pakeitė net laukinius gyvūnus

Černobylio atskirties zonoje paliktos kameros užfiksavo, kad karas pakeitė net laukinių gyvūnų elgesį. Freiburgo universiteto mokslininkai, remdamiesi žurnale „Science“ paskelbtu tyrimu, nustatė, jog Rusijos okupacijos metu kai kurios rūšys keitė dienos ir nakties aktyvumo ritmą. Tai parodė, kad karo pėdsakas pasiekė net teritoriją, kuri dešimtmečius buvo laikoma unikaliu laukinės gamtos  prieglobsčiu.

Technologijos parodė tai, ko žmogus nebūtų pamatęs

Kaip skelbiama birželio 18 dieną žurnale „Science“ publikuotame tyrime, mokslininkai gavo retą galimybę stebėti laukinių gyvūnų reakciją į aktyvų ginkluotą konfliktą. Tai tapo įmanoma todėl, kad Černobylio atskirties zonoje automatinės kameros buvo įrengtos dar 2021 metais, vykdant kitą žinduolių stebėsenos projektą.

Po Rusijos kariuomenės pasitraukimo tyrėjams pavyko atgauti duomenis iš 31 kameros, kurios veikė prieš okupaciją, jos metu ir po jos. Rusijos pajėgos Černobylio atskirties zoną buvo užėmusios 36 dienas – nuo 2022 m. vasario 24 d. iki balandžio 1 d. Tokie duomenys leido pirmą kartą tiesiogiai palyginti, kaip laukiniai gyvūnai elgėsi prieš karinius veiksmus ir kaip jų elgesys keitėsi teritorijai tapus karo zona.

Gyvūnai reagavo nevienodai

Mokslininkai analizavo 11 laukinių žinduolių rūšių aktyvumą. Iš pradžių buvo galima tikėtis, kad dėl karo trikdžių gyvūnai taps atsargesni, dažniau judės naktį ir labiau vengs vietų, susijusių su žmogaus veikla.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 30 minučių

Kas nutinka žmogaus DNR po mirties? Mokslininkai turi atsakymą

3 min. skaitymo • prieš 1 d.

COVID-19 skandalas JAV: Anthony Fauci pateikti kaltinimai dėl informacijos slėpimo ir melagingų parodymų Kongresui

3 min. skaitymo • prieš 1 d.

Nauji dokumentai meta šešėlį ant SpaceX IPO: atskleisti ankstyvieji investuotojai iš Kinijos ir Rusijos

Visi naujausi straipsniai →

Vis dėlto Černobylio duomenys parodė sudėtingesnį vaizdą. Kai kurios rūšys iš tiesų reagavo atsitraukdamos ar keisdamos aktyvumą, tačiau, pavyzdžiui, taurieji elniai ir lapės okupacijos metu buvo rečiau fiksuojami naktį nei tuo pačiu laikotarpiu 2021 m. Pasak tyrėjų, tai leidžia manyti, kad dalis jų aktyvumo persikėlė į dienos metą.

Mokslininkų teigimu, stirnų aptikimų skaičius didėjant konflikto intensyvumui mažėjo, o taurieji elniai kai kuriais atvejais buvo fiksuojami dažniau. Tyrėjai taip pat nustatė, kad kiškiai ir taurieji elniai tapdavo aktyvesni naktį tomis dienomis, kai buvo fiksuojamos šiluminės anomalijos, dažniausiai susijusios su gaisrais ar sprogimais.

TAIP PAT SKAITYKITE: Černobylio zonoje aptiktas paslaptingas grybas kelia naujų klausimų apie radiacijos poveikį gyvybei

Ką tai reiškia?

Pasak tyrėjų, rezultatai leidžia geriau suprasti, kaip šiuolaikiniai karai veikia ne tik žmones ir infrastruktūrą, bet ir ekosistemas. Kadangi aktyvių konfliktų zonos dažnai tampa neprieinamos mokslininkams, tiesioginių duomenų apie laukinių gyvūnų reakciją iki šiol buvo labai mažai.

Černobylio atvejis parodė, kad net palyginti trumpa karinė okupacija gali pakeisti gyvūnų aktyvumo įpročius ir jų elgesį aplinkoje. Tyrėjų teigimu, tokie duomenys gali padėti geriau suprasti ilgalaikį karinių konfliktų poveikį gamtai ir aplinkos atkūrimo iššūkius po karo.

Žemiau kviečiame pažiūrėti mūsų vaizdo įrašą apie pavojingiausias ir labiausiai užterštas vietas pasaulyje, kuriame aptariamas ir Černobylio Raudonasis miškas – viena radioaktyviausių teritorijų planetoje.