„Debunk.org“: Kremlius iš istorijos ištrynė beveik dvejus metus – SSRS iš agresorės paverčiama auka

Sekite TechNaujienos Google

Rugpjūčio 23-iąją sukako 87 metai nuo Molotovo–Ribbentropo pakto pasirašymo. Tačiau Rusijos informacinėje erdvėje ši data vis dažniau nustumiama į antrą planą, o pagrindiniu Antrojo pasaulinio karo atskaitos tašku mėginama paversti 1941 m. birželio 22-ąją – nacistinės Vokietijos įsiveržimą į Sovietų Sąjungą.

Dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ atliktas tyrimas, kuriuo buvo pasidalinta ir su TechNaujienos.lt redakcija rodo, kad toks istorijos pateikimas nėra atsitiktinis. Analitikų vertinimu, taip iš pasakojimo faktiškai pašalinamas laikotarpis nuo 1939 m. rugsėjo iki 1941 m. birželio, o Sovietų Sąjunga iš vienos iš karo pradžioje agresyviai veikusių valstybių pamažu paverčiama nacistinės Vokietijos užpuolimo auka.

Istorinis kontekstas šiam naratyvui nepalankus. 1939 m. rugpjūčio 23 d. nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasirašė Molotovo–Ribbentropo nepuolimo paktą bei slaptuosius jo protokolus, kuriais Centrinės ir Rytų Europos teritorijos buvo pasidalytos į interesų sferas. Europos Parlamentas savo dokumentuose yra pažymėjęs, kad šis susitarimas sudarė sąlygas Antrojo pasaulinio karo pradžiai, o vėliau SSRS okupavo ir aneksavo Lietuvą, Latviją bei Estiją.

Dauguma publikacijų paktą vis dar vaizduoja teigiamai

„Debunk.org“ duomenimis, 2026 metais Kremliui palankioje žiniasklaidoje užfiksuoti 192 turinio vienetai apie Molotovo–Ribbentropo paktą. Net 169-iuose iš jų paktas buvo vaizduojamas teigiamai.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 3 d.

Šimtamečių kraujyje – išskirtinis radinys: jis gali padėti suprasti ilgaamžiškumo paslaptį

5 min. skaitymo • prieš 3 d.

Analitikai „SpaceX“ prognozuoja „kosminį“ augimą: E. Muskas sako, kad jis bus dar didesnis

4 min. skaitymo • prieš 3 d.

Dirbtinis intelektas „užkariavo“ internetą: atskleista, kiek to, ką skaitome, jau gali būti sukurta DI

Visi naujausi straipsniai →

Publikacijų skaičius, palyginti su 2025 metais, smarkiai sumažėjo. Pernai buvo fiksuotas 481 turinio vienetas, iš kurių 403 paktą pateikė teigiamai. Apie tuo metu smarkiai išaugusias Kremliaus propagandistų pastangas reabilituoti Molotovo–Ribbentropo paktą „TechNaujienos.lt“ rašė ir pernai.

„Debunk.org“ vyriausiasis analitikas Algirdas Kazlauskas mano, kad pokytį galima paaiškinti keliomis aplinkybėmis. 2025-aisiais buvo minimos 80-osios vadinamosios Pergalės dienos metinės, todėl Antrojo pasaulinio karo tema Rusijos informacinėje erdvėje sulaukė ypač daug dėmesio. Tuo metu šiemet sukanka 85 metai nuo Vokietijos įsiveržimo į SSRS.

„Viena vertus, pernai minėtos 80-osios Pergalės dienos metinės sukėlė didelį ažiotažą Antrojo pasaulinio karo tema. Kita vertus, šiemet minimos 85-osios SSRS ir Vokietijos karo pradžios metinės – data, kurią Rusijos propaganda skelbia neva tikrąja karo pradžia, taip slėpdama Molotovo-Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų reikšmę“, – teigia A. Kazlauskas.

Pasak tyrimo autorių, vienas dažniausiai kartojamų naratyvų Molotovo–Ribbentropo paktą pateikia kaip SSRS primestą ir gynybinį sprendimą. Teigiama, kad Maskva susitarimą su nacistine Vokietija esą pasirašė tik todėl, kad Vakarų valstybės ir Lenkija atsisakė derėtis dėl bendro fronto prieš Adolfą Hitlerį.

Tokiu būdu nekvestionuojamas pats susitarimas, tačiau mėginama panaikinti SSRS atsakomybę už sąmoningą sprendimą jį sudaryti.

„Tai klasikinis Kremliaus bandymas SSRS iš agresorės paversti karo auka. Pats paktas nėra neigiamas – neigiama Sovietų Sąjungos atsakomybė už jo pasirašymą. Neva Stalinas buvo priverstas sudaryti šį susitarimą, esą siekdamas apsiginti, o ne sąmoningai pasirinkęs jį pasirašyti. Tačiau tikrąją atsakomybę atskleidžia slaptieji protokolai, todėl jie Kremliaus propagandai lieka didžiausia rakštis“, – aiškina A. Kazlauskas.

Tyrėjai pastebi ir kitą tendenciją – 1939 metų įvykiai vis dažniau naudojami ne vien istorijai interpretuoti, bet ir dabartinei Rusijos politikai pateisinti.

Molotovo–Ribbentropo pakto analogijomis Kremliui palankioje informacinėje erdvėje aiškinamos dabartinės Rusijos ir JAV derybos, įskaitant Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Aliaskoje, taip pat Rusijos karas Ukrainoje.

Formuojamas argumentas, kad jeigu 1939 metais susitarimas su Vokietija esą leido Sovietų Sąjungai „nusipirkti laiko“, tai šiandien Rusija taip pat neva yra priversta strategiškai tartis su Vakarais, kurti buferines zonas ir siekti susitarimų su tuo, ką pati vadina agresoriumi.

„Praeitis paverčiama dabarties alibi. Paktas jau nebevertinamas kaip istorinis faktas – jis tapo pavyzdžiu, esą įrodančiu pasirinktos strategijos sėkmę. Būtent šiuo pavyzdžiu dabar aiškinami ir šiandienos Rusijos veiksmai“, – sako A. Kazlauskas.

Taikinyje – Lenkija ir Baltijos šalys

Baltijos šalys išlieka vienu svarbiausių tokių informacinių kampanijų taikinių. Naujesniame „Debunk.org“ tyrime taip pat nustatyta, kad Kremliaus žiniasklaidoje Lietuva vienu metu vaizduojama ir kaip „bejėgė nykštukė“, ir kaip „pavojinga provokatorė“ – net tarpusavyje prieštaraujantys naratyvai gali būti naudojami tam pačiam tikslui.

Lenkija iš Antrojo pasaulinio karo aukos mėginama paversti viena iš agresorių. Tam naudojamas argumentas, kad Varšuva pati susitarė su Hitleriu ir dalyvavo dalijant Čekoslovakiją, todėl esą neturi moralinės teisės kaltinti Sovietų Sąjungos.

Baltijos šalių atveju ginčijama pati sovietinės okupacijos samprata. Viename naratyve tvirtinama, kad Stalinas esą iš geros valios Lietuvai perdavė Vilniaus ir Klaipėdos kraštus. Kitame dėmesys nukreipiamas į dalies vietos gyventojų kolaboravimą su nacistine Vokietija, taip mėginant sumenkinti arba pateisinti Sovietų Sąjungos veiksmus.

„Ir Lenkijos, ir Baltijos šalių atveju Kremliaus propaganda veikia pagal mafijos logiką – sutepama auka, kad agresoriaus nusikaltimas imtų atrodyti tik kaip dviejų nusikaltėlių ginčas“, – teigia A. Kazlauskas.

Europos Parlamento 2025 metais priimtoje rezoliucijoje dėl Rusijos dezinformacijos ir istorijos falsifikavimo taip pat konstatuojama, kad dabartinis Rusijos režimas istorinius argumentus naudoja karui prieš Ukrainą pateisinti. Dokumente atskirai minima Molotovo–Ribbentropo pakto reikšmės menkinimo praktika ir pabrėžiama, kad toks istorinis revizionizmas kelia ypatingą grėsmę Lenkijai bei Baltijos šalims.

Straipsnis parengtas pagal dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ tyrimą ir organizacijos „TechNaujienos.lt“ pateiktą pranešimą žiniasklaidai.

„Debunk.org“ yra Lietuvoje įsikūrusi nepriklausoma technologijų organizacija ir nevyriausybinė organizacija, tirianti dezinformaciją bei užsienio vykdomą manipuliavimą informacija (FIMI). Organizacija taip pat vykdo medijų raštingumo programas 22 šalyse, o kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis ir viešosiomis įstaigomis rinkimų metu atlieka stebėseną bei analizę Europoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje.

2025 metais organizacija pradėjo rengti internetinius mokymus FIMI analitikams ir specialistams „Debunk.org Academy“, kuriuose mokoma naudotis pažangesnėmis šios srities analizės priemonėmis ir metodikomis.

„Debunk.org“ tyrimai ir analizės yra cituoti tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse, tarp jų – „The Economist“, „Deutsche Welle“, „The Times“, „Der Spiegel“ ir „Financial Times“.