Jau kurį laiką mokslininkai žino, kad beveik visų tirtų vėžio tipų atvejais tarp navikų ir nervų sistemos vyksta sąveikos. Daugeliu atvejų šios sąveikos skatina navikų augimą ir išgyvenamumą, įskaitant kasos vėžį, kuris yra persipynęs su tankiu nervų tinklu. Tačiau naujas atradimas atskleidžia įžvalgų, teikiančių nemažai vilties.
Nebuvo aiški sąveika su vėžio ląstelėmis
Vokietijos Vėžio tyrimų centro (DKFZ) ir Heidelbergo Kamieninių ląstelių technologijų ir eksperimentinės medicinos instituto (HI-STEM) mokslininkai atskleidė, kad kasos vėžys geba specifiškai perprogramuoti neuronus savo naudai.
Ankstesni tyrimai parodė, kad blokuojant nervų funkciją pelių organizmuose galima sulėtinti vėžio augimą ir padidinti naviko ląstelių jautrumą tam tikroms chemoterapijoms bei imunoterapijoms.
Tačiau iki šiol nebuvo aišku, kokie tikslūs molekuliniai mechanizmai lemia ganglijų – periferinės nervų sistemos valdymo centrų – sąveiką su vėžio ląstelėmis.
Vis dėlto dabar Vokietijos mokslininkų komanda pasiekė proveržį: jiems pirmą kartą pavyko molekuliniu lygmeniu išanalizuoti nervines ląsteles tiek sveikuose audiniuose, tiek kasos navikuose pelių organizmuose.
Tyrėjai pateikė išsamią pavienių neuronų, kurių genų aktyvumas buvo pakitęs navike, molekulinę charakteristiką.
Imunoterapijos veiksmingumo didinimas
Mokslininkams chirurginiu būdu perpjovus arba specialiais neurotoksinais sunaikinus simpatinės nervų sistemos jungtis su kasa, naviko augimas reikšmingai sulėtėjo.
Be to, sumažėjo vėžio ląstelėse ir su naviku susijusiuose fibroblastuose (CAF) veikiančių augimą skatinančių genų aktyvumas. Uždegiminius procesus skatinančių genų veikla ženkliai suintensyvėjo.
Būtent šis uždegiminis atsakas, sukeltas nutraukus nervų ryšį, aktyvavo imuninę sistemą. T
Tai leido manyti, kad toks metodas galėtų sustiprinti imunoterapijos, naudojant vadinamuosius kontrolinius taškus blokuojančius inhibitorius (ICI), poveikį.
Šie vaistai „atlaisvina“ imuninės sistemos „stabdžius“, tačiau vieni patys prieš kasos karcinomas dažniausiai būna bejėgiai, nes šie navikai laikomi imunologiškai „šaltais“. Tai reiškia, kad terapijai svarbios T ląstelės negali pasiekti auglio.
Vis dėlto, kai tyrėjai pelių modelyje, pasitelkę tikslinį neurotoksiną, blokavo nervinius ryšius su kasos naviku, šis tapo jautrus ICI nivolumabui. Dėl to naviko masė sumažėjo net iki šeštadalio palyginti su kontroline grupe.
„Blokuojant nervus, mums pavyko imunologiškai „šaltą“ auglį paversti jautriu imunoterapijai“, – teigė vienas iš tyrimo autorių Simonas Rendersas.
Sinerginis poveikis su chemoterapija
Tuo tarpu visiškai nutraukus naviko neuronų jungtis, naudojant vaistą nab-paklitakselį (standartinės kasos vėžio chemoterapijos sudedamąją dalį) ir neurotoksiną, išjungiantį simpatinius neuronus, naviko masė sumažėjo daugiau nei 90 proc.
Pažymėtina, kad nab-paklitakselis slopina ląstelių dalijimąsi, bet taip pat veikia jutiminius nervus, todėl periferinė neuropatija yra vienas iš sunkesnių jo šalutinių poveikių.
Taikant pakartotinius vaisto ciklus, jutiminių nervų skaidulų augliuose drastiškai mažėjo, tačiau jos išlaikė vėžį skatinantį geną. Tačiau iki tol, kol įsijungė neurotoksinas.
Įvertinus visas aplinkybes, tai yra reikšmingas proveržis nesibaigiančioje kovoje su vėžiu, nuo kurio kasmet miršta milijonai žmonių ir kuris daro didelę įtaką viso pasaulio visuomenei. Šis atradimas signalizuoja apie perspektyvių sprendimų vėžio gydymo srityje galimybę.
