Žmogaus smegenys ir toliau stebina mokslininkus: nuo to, kaip jos mokosi, iki netikėto fakto, kad jos švyti. Vienas iš labiausiai netikėtų atradimų – tai, kaip smegenys apdoroja regimąją informaciją. Pasirodo, jos nemato pasaulio tiksliai taip, kaip jį užfiksuoja akys. Užuot perteikusios objektyvią realybę, smegenys dažnai suvokia aplinką taip, kaip tikisi arba nori ją matyti.
Interpretuoja, kas vyks toliau
Mokslininkai yra atskleidę, kad smegenys ne tik priima akimis gautą informaciją, bet ir aktyviai prognozuoja būsimus įvykius.
Pavyzdžiui, kai stebime draugą tiesiantį ranką link puodo, mūsų smegenys nuspėja, kad jo ranka pasieks puodą ir sugriebs rankeną.
Daugeliu atvejų šios prognozės pasitvirtina, tačiau staigūs situacijos pokyčiai gali lemti, kad suvokimas nesutampa su realybe.
Šį reiškinį lemia veiksmų stebėjimo tinklas (Action Observation Network, AON) – smegenų sričių sistema, kuri aktyvuojasi, kai stebime, kaip kiti žmonės atlieka veiksmus su įvairiais objektais. Šis fenomenas buvo patvirtintas dešimtmečius trukusių tyrimų metu. Tačiau dauguma jų remiasi trumpais, vos vienos ar dviejų sekundžių trukmės vaizdo įrašais, todėl neatskleidžia viso stebėjimo proceso.
Siekdami giliau suprasti šį mechanizmą, Nyderlandų, Vokietijos ir Japonijos universitetų mokslininkai neseniai atliko naują tyrimą, kuriame analizavo, ar smegenų informacijos apdorojimo procesas keičiasi, kai stebėtojas gali nuspėti, kas įvyks toliau.
Idėjos patikrinimas eksperimentu
Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, kaip smegenys iš tikrųjų mato aplinką, todėl sukūrė dvi kasdienio gyvenimo situacijų versijas.
Pirmojoje veiksmai vyko įprasta tvarka, o antrojoje – vaizdo įrašų iškarpos buvo sumaišytos.
Savanoriai žiūrėjo abi versijas, o tuo metu buvo fiksuojama jų smegenų veikla.
Kai kuriems dalyviams dėl medicininių priežasčių buvo implantuoti intrakranijiniai elektrodai, todėl tyrėjai galėjo labai tiksliai užfiksuoti net giliausiai smegenų žievėje vykstančius elektrinius signalus.
Paaiškėjo, kad logiškos sekos atveju smegenys veikė taip, kaip buvo tikėtasi – jos mažiau naudojo regos sritis, nes galėjo nuspėti, kas įvyks toliau.
Tuo tarpu sumaišytuose klipuose smegenų reakcija priklausė nuo gebėjimo prognozuoti tolimesnius veiksmus. Kai klipai buvo chaotiški, jos nesugebėjo tiksliai numatyti kitų žingsnių, todėl aktyvavosi kitos smegenų sritys.
Šie rezultatai rodo, kad motorinė atmintis gali būti svarbi apdorojant akimis gautą informaciją – kitaip tariant, smegenys naudoja atmintį, kad geriau suvoktų aplinką.
Nors ši idėja gali pasirodyti netikėta, faktas, kad smegenys nebūtinai naudoja visą savo „regėjimo pajėgumą“ kai numano, kaip situacija klostysis, yra puikus pavyzdys, kokios efektyvios, o kartais ir klaidinančios, iš tiesų gali būti žmogaus smegenys.
