DI sukurta iliustracija.
Droną išduos jo garsas: „Orbis“ papildys antžeminį apsaugos tinklą
Nyderlandų „BeephoniX“ ir Švedijos „Bertin Exensor“ kuria „Orbis“ – akustinį dronų aptikimo sprendimą, integruojamą į „Flexnet“ antžeminio stebėjimo tinklą. Bendrovių lapkričio 17 d. pranešime, paskelbtame „Armada International“, nurodoma, kad sistema ieškos varikliams ir propeleriams būdingų garso požymių.

Gamintojai deklaruoja galimybę aptikti septynių colių FPV droną iki 150 metrų atstumu ir iki 30 dienų veikimą su baterija. Šie skaičiai yra bendrovių pateikiamos charakteristikos. Jie neįrodo tokio pat rezultato prie kiekvieno triukšmo lygio, kiekvienu oru ar aptinkant bet kurį drono modelį.
Naujovė svarbi tuo, kad prie žemėje veikiančių jutiklių tinklo pridedamas dar vienas oro grėsmės požymis. Pati „Orbis“ neskelbiama dronų perėmimo ar numušimo priemone: jos paskirtis – aptikti ir perduoti informaciją operatoriui.
Aptikimo nuotolį taip pat reikia skaityti kartu su taikinio aprašymu. Septynių colių FPV aparato rezultatas nėra universali visų skraidančių objektų charakteristika. Skirtingo dydžio ir konstrukcijos dronai nėra vienodi garso šaltiniai, todėl prieš pasirenkant apsaugos sprendimą reikalingas bandymas su aktualiais objektais.
Viešame pristatyme nepakanka vien sėkmingo aptikimo pavyzdžio. Užsakovui svarbu žinoti ir tai, kiek kartų sistema suklydo, kiek laiko užtruko perspėjimas ir kaip operatorius galėjo jį patikrinti. Šie klausimai nereiškia, kad technologija neveikia: jie apibrėžia skirtumą tarp įdomios demonstracijos ir patikimai naudojamo apsaugos įrankio. Būtent pagal tokius duomenis būtų galima prasmingai lyginti skirtingus tiekėjus bei jų siūlomas komplektacijas.
Klausymasis nepriklauso nuo drono radijo ryšio
„BeephoniX“ technologijos aprašyme akustinis aptikimas pristatomas kaip papildomas apsaugos sluoksnis situacijose, kai nepakanka vaizdo arba radijo signalų stebėjimo. Jutiklis vertina paties skrydžio metu atsirandantį garsą, todėl jo veikimo principui nereikia perimti drono ir valdytojo ryšio.
Šis skirtumas aktualus kalbant apie autonominius ar kitokiu ryšiu valdomus aparatus. Vis dėlto teiginys, kad garsą galima aptikti be radijo signalo, nėra pažadas atpažinti kiekvieną tokį droną. Reikia, kad tinkamas akustinis signalas pasiektų jutiklį ir būtų atskirtas nuo aplinkos.
Žodis „pasyvus“ čia apibūdina aptikimo principą: jutikliui nereikia apšviesti taikinio savo radijo spinduliu. Tai nereiškia, kad visas apsaugos tinklas apskritai nenaudoja radijo ryšio. Aptikimo duomenis dar reikia perduoti į valdymo sistemą.
Tokį skirtumą verta išlaikyti ir lyginant technologijas. Radarai, kameros, radijo signalų analizė ir mikrofonai matuoja skirtingus reiškinius. Viena priemonė gali pranešti apie objektą, kita padėti patikrinti, kas jis yra. Papildomas jutiklis vertingas tada, kai sumažina neaiškumą, o ne vien sukuria daugiau perspėjimų ekrane.
Apie kitą aptikimo kryptį jau rašėme pristatydami „Nokia“ darbą su 5G ir 6G tinklų panaudojimu dronams aptikti. Akustinis ir ryšio infrastruktūra paremtas stebėjimas nėra tas pats metodas, todėl vieno rezultatai negali būti tiesiog perkeliami kitam.
Informacija turi patekti į jau naudojamą sistemą
„Bertin“ aprašo „Flexnet“ kaip belaidžių, baterijomis maitinamų jutiklių ir kamerų sistemą. Joje derinami seisminiai, akustiniai ir infraraudonieji duomenys, skirti žmonėms, transporto priemonėms bei kitiems stebimiems objektams aptikti ir klasifikuoti.
Skirtingų jutiklių duomenų sujungimas yra svarbi tokios architektūros dalis. Kamera gali padėti operatoriui patikrinti perspėjimą, o kelių rūšių matavimai suteikia daugiau konteksto nei vienas izoliuotas signalas. „Orbis“ numatoma prijungti prie šios esamos aplinkos, o ne palikti kaip visiškai atskirą ekraną.
Praktinė tokio sprendimo vertė priklausys ir nuo darbo organizavimo. Perspėjimas turi būti suprantamas, savalaikis ir susietas su vieta. Jei operatorius negali greitai patikrinti, ką sistema išgirdo, vien didesnis jutiklių skaičius nebūtinai pagerina apsaugą.
„Flexnet“ ryšys su Šiaurės Europos gynyba nėra vien šios savaitės pažadas. 2025 m. „Bertin Exensor“ paskelbė apie bendrąjį susitarimą su Švedijos, Suomijos, Danijos ir Norvegijos gynybos įsigijimo institucijomis dėl antžeminių jutiklių sistemų. Tai ankstesnis „Flexnet“ kontekstas, o ne įrodymas, kad šios valstybės jau užsakė „Orbis“.
Lietuvoje dronų naudojimas taip pat tapo praktinių kariuomenės bandymų dalimi: Vokietijos brigados pratybose numatyta išbandyti smogiamuosius dronus. Todėl aptikimo technologijų raida čia svarbi konkrečiam kariniam pasirengimui, nors apie Lietuvos sprendimą įsigyti pristatomą sistemą nepranešta.
Vertinant „Orbis“ toliau reikės stebėti bandymų sąlygas, klaidingų perspėjimų dažnį ir integracijos rezultatus. Skelbiamas 150 metrų atstumas suteikia pradinį orientyrą, tačiau apsaugos sistemos vertę parodys tai, kiek patikimos informacijos ji pateiks operatoriui realioje aplinkoje.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
NASA ruošia gama spindulių teleskopą: jis tirs, kur Visatoje susidaro ir išnyksta antimedžiaga
2NASA ir Europa parengė „Sentinel-6B“: palydovas taps pasauliniu jūros lygio matavimų etalonu
3NASA „Roman“ teleskopo instrumentus suderino itin tiksliai: prasideda naujas patikrų etapas
4JT paskelbė naują DI klimato susitarimą: dėmesio centre – duomenų centrų energija ir vanduo
5NASA Marse aptiko šviesias uolienas, galinčias išsaugoti senovinės gyvybės pėdsakus
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.