NASA perspėja apie išskirtinai stiprų „El Niño“: palydovai stebi Ramiojo vandenyno pokyčius

Sekite TechNaujienos Google

NASA spalio 15 dieną pranešė, kad palydovai fiksuoja stiprėjantį „El Niño“ reiškinį Ramiajame vandenyne. NOAA spalio vertinimu, yra 83 proc. tikimybė, kad formuojasi stipriausias epizodas nuo 1950 metų. Tai prognozė, ne jau nustatytas rekordas. Oficialus NASA pranešimas.

Reiškinys susijęs su neįprastai šiltu pusiaujo Ramiojo vandenyno paviršiumi ir keičia pasatus, atmosferos cirkuliaciją bei kritulių pasiskirstymą.

Palydovai matuoja vandens temperatūrą bei jūros lygio anomalijas. Šiltas vanduo plečiasi, todėl jo paviršiaus aukštis padeda stebėti šilumos persiskirstymą.

Kaip NASA matuoja pokyčius

Skirtingi matavimo būdai leidžia stebėti didelės apimties procesus ir palyginti juos su ankstesniais sezonais. Reiškinys vystosi mėnesiais, tad vienos dienos matavimai nepakankami.

Naujausi straipsniai

2 min. skaitymo • prieš 2 minutės

Kosmoso technologijų bendrovė „Redwire“ pristatė „ShadowVision“: DI padės sekti objektus ir valdyti jutiklius

4 min. skaitymo • prieš 2 minutės

NASA ir Japonija ruošiasi grąžinti Marso palydovo Fobo mėginius į Žemę

4 min. skaitymo • prieš 12 minučių

NASA ištyrė „Artemis II“ kapsulės skydą: pažeidimų sumažėjo dešimteriopai

Visi naujausi straipsniai →

„El Niño“ gali paveikti orų sąlygas įvairiose šalyse, tačiau konkrečios Lietuvos žiemos prognozės iš vien šio rodiklio patikimai nustatyti negalima.

Kodėl tai svarbu

Vandenyno ir atmosferos ryšiai veikia tropines audras, kritulius bei žemės ūkį. Ankstyvas stebėjimas leidžia tikslinti sezonines prognozes ir pasirengimo planus.

Palydovinių matavimų nauda išryškėja tada, kai viename vaizde lyginami keli kintamieji. Vandens paviršiaus temperatūros anomalijos parodo, kiek šiltesnis arba šaltesnis vandenynas yra už daugiametį vidurkį. Jūros paviršiaus aukščio anomalijos suteikia papildomos informacijos apie vandens masių pasiskirstymą, o atmosferos stebėjimai leidžia įvertinti pasatų pokyčius. Tik skirtingų duomenų grupių visuma padeda spręsti, ar prasidėjęs reiškinys atitinka stipraus „El Niño“ požymius.

Šis reiškinys yra vadinamosios ENSO sistemos dalis. Jos priešinga fazė – „La Niña“, kai dalyje tropinio Ramiojo vandenyno vandens temperatūra būna žemesnė už įprastą. Tarp fazių gali būti ir neutralių laikotarpių. Nors terminai dažnai vartojami kaip vienas pasaulinis orų paaiškinimas, realybėje tai vienas iš daugelio veiksnių, darančių įtaką atmosferos cirkuliacijai. Regioniniai procesai, reljefas ir kitos klimato sistemos sąlygos išlieka svarbūs.

NASA 2026 metų medžiagoje lyginami 2025 ir 2026 metų vandenyno duomenys. Vizualizacijos rodo, kaip šiluminės anomalijos plinta per didelius plotus, tačiau palyginimas su vienais ankstesniais metais nėra pakankamas rekordui nustatyti. Istorinėms išvadoms naudojamos ilgesnės matavimo eilutės, o prognozėse taip pat įvertinamas ankstesnių stiprių epizodų pasiskirstymas. Dėl to agentūros minimą 83 proc. tikimybę teisinga pateikti kaip tuo metu galiojusią prognozę.

Kai kuriuose Ramiojo vandenyno pakrančių regionuose šiltų vandenų ir atmosferos sąveika gali padidinti intensyvių kritulių ar sausros tikimybę. Tačiau ji negarantuoja konkretaus potvynio ar uragano. Tokias rizikas vertina vietinės meteorologinės tarnybos, kurios naudoja regionines prognozes, upių būklės matavimus ir kitus duomenis. TechNaujienos.lt anksčiau rašė apie pirmuosius iš kosmoso pastebėtus „El Niño“ požymius.

Lietuvos skaitytojams aktualus ir platesnis klausimas, kaip patikimai aiškinamos klimato naujienos. Vienų metų anomalija nėra tas pats, kas ilgalaikė klimato tendencija, o globalios sistemos signalas nėra konkrečios dienos vietos prognozė. Šį skirtumą primena ir duomenų apie Antarktidos jūros ledą analizė, kur vienam rezultatui suprasti reikia ilgamečio stebėjimų konteksto. Moksliškai atsakinga išvada remiasi tiksliais matavimais ir nurodytu neapibrėžtumu.

Vandenynas veikia kaip didžiulis šilumos rezervuaras, todėl jo pokyčiai gali paveikti atmosferą gerokai vėliau, negu užfiksuojamas pirmasis temperatūros signalas. Štai kodėl palydoviniai stebėjimai svarbūs planuojant sezonines prognozes, laivybos ir žemės ūkio sprendimus. Vis dėlto patikimų vietinių rekomendacijų neįmanoma pakeisti viena sensacinga antrašte apie galimą istorinį reiškinį: jas turi pagrįsti kelių metodų duomenys.

Daugiau informacijos suteikia ir laikotarpis, kuriuo reiškinys išryškėja. Ramiojo vandenyno pokyčiai dažnai turi sezoniškumą: jų intensyvumas gali sustiprėti šiaurinio pusrutulio rudens ir žiemos metu, o vėliau silpnėti. Todėl spalio mėnesį paskelbtas vertinimas nebūtinai sutaps su galutine viso epizodo analize. Mokslininkai nuolat atnaujina modelius, nes svarbi ne vien šilčiausia vandenyno sritis, bet ir platesnis atmosferos atsakas bei tai, kiek ilgai anomalijos išlieka.

Pateikiant skirtingų metų žemėlapius taip pat būtina tiksliai suprasti spalvinę skalę. Ryškesnė spalva ne visada reiškia absoliučiai aukštesnę temperatūrą; dažnai ji rodo nuokrypį nuo įprastų to mėnesio sąlygų. Ši detalė aktuali ir Lietuvos skaitytojams, nes mokslinių vizualizacijų interpretavimo klaidos gali sukurti perdėtą įspūdį apie ekstremalumą. NASA duomenų pristatymas padeda paaiškinti, ką matuoja palydovai, ir išvengti klaidingos išvados, jog bet kuris intensyviai nuspalvintas plotas būtinai reiškia vietinę katastrofą.

NASA pateiktas stiprumo vertinimas dar gali keistis, todėl istorinio rekordo teiginius reikia tikrinti pagal vėlesnius duomenis.