ESA atskleidė neįprastą Marso paslaptį: 1 800 km ilgio debesį gali formuoti egzotiška fizika

Sekite TechNaujienos Google

Marse virš milžiniško „Arsia Mons“ ugnikalnio periodiškai atsiranda neįprastai ilgas vandens ledo debesis, kuris gali nusidriekti iki 1 800 kilometrų. Europos kosmoso agentūra paskelbė naują tyrimų interpretaciją, pagal kurią debesies susidarymą gali lemti sudėtingesni atmosferos procesai, negu anksčiau manyta.

Debesis susiformuoja rytais per tam tikrus Marso sezonus ir vėliau išnyksta. Jo kilmė siejama su aukšto ugnikalnio šlaitais ir oro judėjimu, kuris gali sukelti vandens garų kondensaciją į ledo kristalus. Toks debesų formavimasis Žemėje taip pat žinomas kalnuotose vietovėse, tačiau Marso atmosfera yra gerokai retesnė, todėl procesų eiga skiriasi.

„Mars Express“ zondo stebėjimus mokslininkai sugretino su šiuolaikiniu Marso meteorologiniu modeliu. Palyginimas leidžia tikrinti, ar įprasti atmosferos skaičiavimo metodai pakankamai tiksliai aprašo ledo debesų susidarymą ten, kur slėgis, temperatūra ir dulkių kiekis smarkiai skiriasi nuo Žemės.

Debesis didesnis už daugelį Europos valstybių

Jo ilgis yra beveik dvigubai didesnis už Jungtinės Karalystės teritorijos ilgį nuo pietų iki šiaurės. Tačiau tai nereiškia, kad Marso paviršiuje vyksta milžiniška audra. Debesis susideda iš smulkių ledo dalelių ir periodiškai atsiranda atmosferoje, kur vėjai bei vietos temperatūra leidžia jam susiformuoti.

Naujausi straipsniai

2 min. skaitymo • prieš 51 sekundė

Kosmoso technologijų bendrovė „Redwire“ pristatė „ShadowVision“: DI padės sekti objektus ir valdyti jutiklius

4 min. skaitymo • prieš 51 sekundė

NASA ir Japonija ruošiasi grąžinti Marso palydovo Fobo mėginius į Žemę

4 min. skaitymo • prieš 11 minučių

NASA ištyrė „Artemis II“ kapsulės skydą: pažeidimų sumažėjo dešimteriopai

Visi naujausi straipsniai →

Ši struktūra pirmą kartą išsamiau atpažinta 2018 metais. Vėlesni stebėjimai patvirtino jos pasikartojimą, todėl mokslininkai galėjo nustatyti sezoninį elgesį. Naujasis spalio 7 dieną paskelbtas aiškinimas papildo sukauptus duomenis, o spalio 30-osios ESA mokslinių rezultatų apžvalga vėl išskyrė šį neįprastą reiškinį.

Marsą tyrinėjantys aparatai padeda modeliuoti atmosferą ir planuoti būsimas misijas, nes debesys ir dulkės veikia apšvietimą, šilumos pasiskirstymą bei matomumą. Tai aktualu ir žmogaus misijų projektams, ir ilgalaikiams klimatiniams tyrimams. Portalas jau rašė apie Marso geologinį aktyvumą, o šis atradimas atskleidžia kitą planetos tyrimų kryptį – atmosferos dinamiką.