Pasibaigus šventiniam laikotarpiui, elektros vartojimas Lietuvoje augo 13 procentų. Dėl to išaugo elektros kainos, tačiau jų lygis išlieka istoriškai įprastas. Vietinės elektrinės užtikrino tris ketvirtadalius elektros suvartojimo, daugiausia elektros pagamino vėjo elektrinės.
Sausio 6–12 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 41 proc. nuo 64 Eur / MWh iki 90 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo nežymiai didesnė, nei Lietuvoje, ir siekė 91 Eur / MWh, rašoma pranešime spaudai.
„Praėjusią savaitę po švenčių dauguma vartotojų grįžo į kasdienį ritmą, todėl augo elektros suvartojimas ir jos kaina. Vidutinė 90 Eur / MWh kaina yra įprasta žiemos laikotarpiu. Prisiminkime, kokiomis kainomis pradėjome 2024 metus: tuomet, dėl stingdančių šalčių ir mažos vėjo generacijos, vidutinė savaitės kaina siekė 200 Eur / MWh, o sausio 5 d. 8 val. elektra kainavo net 1479 Eur / MWh. Šiemet galime pasidžiaugti, kad metus pradedame su didele vėjo generacija ir ne itin šaltais orais“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 13 proc. nuo 236 GWh iki 266 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 75 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 200 GWh elektros energijos, tai yra 6 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 213 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba mažėjo 17 proc. nuo 129 GWh iki 108 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba augo 5 proc. nuo 55 GWh iki 58 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 39 proc. nuo 13 GWh iki 18 GWh. Kitos elektrinės pagamino 16 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 54 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės generavo 29 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 31 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 12 proc. nuo 128 GWh iki 143 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 74 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 4 proc., o likę 22 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 42 proc. nuo 92 GWh iki 53 GWh. 97 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 3 proc. į Lenkiją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 60 proc. Lenkijos kryptimi ir 40 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 90 proc. Lietuvos kryptimi.
