Kas antras lietuvis neturi pakankamų skaitmeninių įgūdžių: kaip atrodome Europoje?

Lietuvoje kiek daugiau nei pusė gyventojų turi bent pagrindinius ar aukštesnius skaitmeninius įgūdžius, tačiau tai reiškia, kad beveik kas antras žmogus vis dar susiduria su sunkumais naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis – nuo internetinių paslaugų iki skaitmeninių viešųjų sistemų. Nepaisant to, vertinant bendrą Lietuvos skaitmeninį progresą, matyti nuoseklus augimas – plečiamos skaitmeninės viešosios paslaugos, gerinamas duomenų prieinamumas ir kuriamos sąlygos pažangių technologijų taikymui, skelbiama Eurostato leidinyje „Digitalisation in Europe – 2026 edition“.

Europa kelia tikslus, bet realybė – kitokia

Kaip skelbiama Eurostato skaitmeninę Europos plėtrą vertinančioje analizėje, skaitmeninių technologijų plėtra Europoje vyksta sparčiai, tačiau žmonių gebėjimai jomis naudotis vis dar atsilieka. Ambicinguose planuose Europos Sąjunga (ES) yra išsikėlusi tikslą, kad iki 2030 m. 80 proc. ES gyventojų turėtų bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, tačiau matyti, kad šiandien jų dar neturi apie 40 proc.

Tai reiškia, kad daliai gyventojų net ir kasdienės skaitmeninės paslaugos vis dar gali kelti sunkumų – nuo e. sveikatos iki bankininkystės.

Ryškiausiai išsiskiria Šiaurės ir Vakarų Europos šalys – Nyderlanduose skaitmeninius įgūdžius turi apie 84 proc. gyventojų, Airijoje – 83 proc., o Danijoje ir Suomijoje – po 81 proc. Tai rodo, kad dalis Europos jau peržengė „bazinio skaitmenizavimo“ etapą ir juda link aukštesnės kompetencijos visuomenės.

Tuo tarpu Lietuva išlieka santūresnė – pagrindinius arba aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius turi 53,8 proc. lietuvių, o rezultatas nesiekia ES vidurkio (60,4 proc.). Vertinant Baltijos šalių situaciją, 62,5 proc. Estijos gyventojų turi šiuos įgūdžius, o latviai – 48,4 proc.

Lietuva vertinama palankiai, bet iššūkių dar yra

Nors gyventojų skaitmeninių įgūdžių lygis Lietuvoje išlieka žemesnis nei ES vidurkis, bendras šalies skaitmenizacijos progresas vertinamas palankiai. Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros duomenimis, Lietuva nuosekliai stiprina viešųjų paslaugų skaitmeninimą, plečia duomenų atvėrimą ir gerina institucijų tarpusavio sąveiką, o tai sudaro pagrindą efektyvesniam ir patogesniam skaitmeninių paslaugų naudojimui.

Visoje ES Lietuva labiausiai išsiskiria elektroninės prekybos srityje. Naujausi duomenys rodo, kad net 43 proc. šalies įmonių vykdo pardavimus internetu – tai didžiausias rodiklis visoje ES, lenkiantis tokias šalis kaip Danija, Švedija ar Airija. Toks rezultatas rodo, kad Lietuvos verslas gana greitai prisitaikė prie skaitmeninių kanalų ir aktyviai juos išnaudoja.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kas trečias europietis patiria problemų perkant internetu: kaip sekasi lietuviams?

Lietuviai vis aktyviau išnaudoja ir dirbtinio intelekto galimybes – daugiau nei 40 proc. gyventojų jau naudojasi šiais įrankiais, o penktadalis verslų juos taiko savo veikloje.

Kodėl stebimas atotrūkis

Skaitmeninių įgūdžių atotrūkis nėra tik Lietuvos problema – kaip minėjome panaši situacija stebima visoje ES.

Nors konkrečios priežastys analizėje nepateiktos, tačiau dažniausiai šis atotrūkis siejamas su visuomenės senėjimu, netolygiu skaitmeninių įgūdžių ugdymu bei tuo, kad technologijų plėtra vyksta greičiau nei žmonės spėja prie jos prisitaikyti.

Todėl skaitmeninės Europos ateitį lems ne tik technologijų pažanga, bet ir tai, kaip greitai visuomenė sugebės prie jos prisitaikyti.