Dvi juodosios skylės artėja prie susidūrimo: kas įvyks po jo

Kovo pabaigoje astronomijos žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad Markarian 501 galaktikoje egzistuoja ne viena, bet dvi juodosios skylės. Mokslininkų teigimu, šios dvi supermasyvios juodosios skylės artėja link susidūrimo, o šis retas ir unikalus kosmoso įvykis gali būti stebimas dar per šį šimtmetį.

Naujos detalės apie Markarian 501 galaktiką

Tarptautinė tyrėjų komanda, remdamasi ilgalaikiais radijo astronomijos stebėjimais, nustatė, kad galaktikos centre veikia ne vienas, o du reliatyvistiniai dalelių srautai. Tai laikoma vienu stipriausių įrodymų, kad sistemoje egzistuoja dvi atskiros supermasyvios juodosios skylės.

Analizė parodė ir periodinius šviesos svyravimus, pasikartojančius maždaug kas 121 dieną. Pasak mokslininkų, tokie signalai leidžia spręsti, kad abu objektai sukasi vienas aplink kitą itin mažu atstumu – tai rodo, kad sistema jau pasiekusi paskutinę evoliucijos stadiją prieš susijungimą.

Tyrėjai apskaičiavo, kad šis reiškinys gali įvykti neįprastai greitai – dvi juodosios skylės gali susidurti per mažiau nei šimtmetį. Kosminiais mastais tai itin trumpas laikotarpis, todėl mokslininkai šį atvejį laiko išskirtine galimybe stebėti vieną galingiausių Visatos procesų beveik realiu laiku.

Kas įvyks po susidūrimo?

Mokslininkai aiškina, kad susidūrus dviem juodosioms skylėms, bus išskirta milžiniška energija gravitacinių bangų pavidalu. Tai – virpesiai, sklindantys per Visatą ir galintys būti aptikti specialiais detektoriais.

Taip pat po susijungimo susiformuos dar didesnė juodoji skylė, kurios masė beveik atitiks abiejų pradinių objektų sumą. Tokie procesai laikomi vienu pagrindinių mechanizmų, paaiškinančių ir leidžiančių ištirti, kaip susiformuoja itin masyvios juodosios skylės galaktikų centruose.

Be to, mokslininkai prognozuoja, kad susijungimo metu gali įvykti staigūs energijos pliūpsniai ir pasikeisti dalelių srautų kryptis – tai gali laikinai pakeisti visos galaktikos skleidžiamos spinduliuotės pobūdį.

Svarbu ir tai, kad nepaisant milžiniškos energijos, pats susidūrimas nepakeis visos galaktikos struktūros – žvaigždės ir planetos išliks savo vietose, nes atstumai tarp jų yra per dideli, kad įvyktų tiesioginiai susidūrimai.

Kodėl šis įvykis unikalus

Iki šiol dauguma aptiktų juodųjų skylių porų buvo gerokai labiau nutolusios viena nuo kitos, todėl jų susijungimas vyko per milijonus ar net milijardus metų. Ši sistema išsiskiria tuo, kad objektai jau yra kritiškai arti – vos kelių tūkstantųjų parseko atstumu.

Tai svarbu ir dėl vadinamosios „paskutinio parseko problemos“. Pagal teorinius modelius, juodosios skylės turėtų nustoti artėti viena prie kitos pasiekus tam tikrą ribą. Tačiau, mokslininkų teigimu, šis atvejis rodo, kad realybėje egzistuoja mechanizmai, leidžiantys šį barjerą įveikti.

Tyrėjai pabrėžia, kad tokie atvejai yra itin reti, todėl ši sistema gali tapti viena svarbiausių pavyzdžių tiriant galaktikų evoliuciją ir ekstremalią fiziką. Jei prognozės pasitvirtins, tai gali būti pirmas kartas, kai žmonija turės galimybę beveik realiu laiku stebėti supermasyvių juodųjų skylių susijungimą.

TAIP PAT SKAITYKITE: 5 neįtikėtini faktai apie juodąsias skyles

Be to, Markarian 501 yra vadinamasis blazaras – viena ekstremaliausių aktyvių galaktikų rūšių, kurios dalelių srautas nukreiptas beveik tiesiai į Žemę. Dėl šios priežasties ji išsiskiria itin stipria spinduliuote ir laikoma vienu ryškiausių aukštos energijos šaltinių Visatoje. Būtent ši savybė leidžia mokslininkams neįprastai detaliai stebėti procesus galaktikos centre, kurie kitais atvejais būtų praktiškai nepastebimi.

Ką juodųjų skylių susidūrimas reiškia mums

Nors šis įvykis vyksta už maždaug 500 milijonų šviesmečių ir jokio pavojaus Žemei nekelia, jo reikšmė mokslui – milžiniška. Tokie stebėjimai leidžia tikrinti fizikos teorijas ekstremaliomis sąlygomis ir geriau suprasti, kaip formuojasi Visatos struktūra.

Kitaip tariant, tai vienas iš retų atvejų, kai žmonija gali ne tik numatyti, bet ir realiai stebėti vieną galingiausių kosminių procesų.