Remiantis naujais Džeimso Vebo kosminio teleskopo duomenimis, Visata plečiasi greičiau, nei astronomai gali paaiškinti. Tuo tarpu ankstesni Hablo kosminio teleskopo duomenys patvirtinama, kad spartesnį Visatos plėtimąsi lemia nežinomos jėgos.
Visa tai reiškia, kad astronomų žiniose apie esminį tikrovės prigimties faktą yra akivaizdi spraga.
Nepakankamas Visatos supratimas
Nobelio premijos laureatas ir pagrindinis tyrimo autorius Adamas Riessas sakė, kad neatitikimas tarp stebimo visatos plėtimosi greičio ir standartinio modelio prognozių rodo, kad „mūsų supratimas apie Visatą gali būti neišsamus“.
„Du NASA pavyzdiniai teleskopai patvirtina vienas kito išvadas, todėl į šią [Hablo įtampos] problemą turime žiūrėti labai rimtai – tai ne tik iššūkis, bet ir neįtikėtina galimybė daugiau sužinoti apie mūsų Visatą.“
Didžiulis astronominis pasiekimas
Džeimso Vebo kosminio teleskopo atliktas Hablo plėtimosi greičio matavimų patvirtinimas yra didžiulis astronomijos pasiekimas.
Jis taip pat šiek tiek painiojamas, nes originalus dėsnis – Hablo dėsnis – pavadintas Edvino Hubble, amerikiečių astronomo, kurį vėliau pagerbė kosminis teleskopas, vardu.
Hablo dėsnis, dar vadinamas Hablo konstanta, teigia, kad galaktikos tolsta nuo mūsų 67-68 kilometrų per sekundę vienam megapersekui greičiu (megaparsekas yra 3,26 mln. šviesmečių).
Iš esmės toks yra ir Visatos plėtimosi greitis. Tačiau teleskopų stebėjimų duomenimis, šis rodiklis yra didesnis – 70-76 kilometrai per sekundę megapersekui.
Skirtumas tarp jų yra per didelis, kad jį būtų galima paaiškinti matavimo ar stebėjimo metodų klaidomis ar trūkumais.
Visata didelės raiškos formatu
Naujajame tyrime, atliktame naudojant Džeimso Vebo teleskopą, žinomas atstumas iki galaktikos NGC 4258 buvo naudojamas kaip atskaitos taškas matuojant atstumus iki galaktikų, kuriose yra supernovų, Cefeidų kintamųjų (žvaigždžių, kurios pulsuoja nuspėjamai) ir raudonųjų milžinių žvaigždžių.
Neįtikėtino tikslumo Hablo konstantos reikšmė yra 72,6 kilometro per sekundę megaparsekui, t. y. beveik tokia pati, kaip Hablo nustatyta 72,8 kilometro per sekundę megaparsekui toms pačioms galaktikoms.
„Džeimso Vebo duomenys – tai tarsi pirmas didelės raiškos Visatos vaizdas, kuris iš tiesų pagerina matavimų signalo ir triukšmo santykį.“ – sakė vienas iš tyrimo autorių Siyangas Li, Johno Hopkinso universiteto magistrantas.
Ankstyvoji tamsioji energija
Astronomams labai svarbu išsiaiškinti, kas sukelia Hablo įtampą, nes tai reiškia, kad reikia išsiaiškinti tamsiąją energiją ir tamsiąją medžiagą – dvi paslaptingas medžiagas, kurios, atrodo, formuoja kosmosą, – bandant sudaryti Visatos struktūros žemėlapį ir išsiaiškinti, kas įvyko iškart po Didžiojo sprogimo, dėl kurio ji atsirado.
„Vienas iš galimų Hablo įtampos paaiškinimų būtų toks, kad mūsų supratimui apie ankstyvąją Visatą kažko trūksta, pavyzdžiui, naujo materijos komponento – ankstyvosios tamsiosios energijos – kuris po Didžiojo sprogimo suteikė Visatai netikėtą postūmį.“ – sakė Markas Kamionkowskis, kosmologas, padėjęs apskaičiuoti Hablo konstantą.
M. Kamionkowskis pridūrė, kad yra ir kitų idėjų, pavyzdžiui, „juokingos tamsiosios medžiagos savybės, egzotinės dalelės, kintanti elektronų masė arba pirmykščiai magnetiniai laukai, kurie gali padaryti šį triuką“. Taigi, akivaizdu, kad teoretikai turi teisę būti gana kūrybingi.
