Vaizdo žaidimų poveikis vaikų sveikatai buvo ne kartą aptarinėjamas ir siejamas su neigiamu efektu. Tačiau mokslininkai pristato kiek kitokį požiūrį – praleistas laikas vaikui žaidžiant vaizdo žaidimus gali būti siejamas su jo intelekto koeficiento didėjimu.
Intelekto koeficientas nėra konstanta, su kuria kiekvienas gimstame
„Nature“ paskelbtame tyrime buvo tirti 9 855 JAV gyvenantys 9-10 metų amžiaus vaikai, stebint jų ekrano laiko įrašus. Bendra tyrimo statistika parodė, kad tyrimo rėmuose vaikai praleidžia vidutiniškai 2,5 valandos per dieną žiūrėdami televizorių ar internetinius vaizdo įrašus, 1 valandą žaidžia vaizdo žaidimus ir pusvalandį bendrauja internete.
Po dviejų metų tyrimas buvo kartojamas su kiek daugiau nei 5 000 tų pačių vaikų duomenimis. Tiems vaikams, kurie per pastaruosius metus praleido daugiau laiko nei įprastai žaidžiant vaizdo žaidimus, buvo pastebėtas intelekto koeficiento padidėjimas 2,5 taško lyginant su vidutiniu šio rodiklio didėjimu.
Šie pokyčiai buvo tiriami pasitelkiant užduotis: skaitymo supratimo, vizualinio-erdvinio apdorojimo, atminties, lankstaus mąstymo ir savikontrolės testus.
Atkreiptas dėmesys, kad toks intelekto šuolis būdingas tik vaizdo žaidimams ir negalima jo sieti su didesniu laiko praleidimu socialiniuose tinkluose ar žiūrint televizinį turinį.
Švedijos „Karolinska“ instituto neuromokslininkas Torkelis Klingbergas tokį pasiekimą vertina perspektyviai:
„Mūsų rezultatai patvirtina teiginį, kad laikas prie ekrano paprastai nepablogina vaikų pažintinių gebėjimų ir kad vaizdo žaidimai iš tikrųjų gali padėti sustiprinti intelektą.“
Kol kas sunku tvirtai teigti
Tyrimo metu kognityvinių gebėjimų skirtumas buvo sąlyginai nedidelis, todėl negalima užtikrintai tvirtinti apie šių dviejų objektų priežastinį ryšį. Taip pat tyrimo rezultatai neatsižvelgia į praleidimo prie ekranų poveikį fiziniam aktyvumui, miegui, produktyvumui mokykloje ir kt.
Visgi tolimesnės tyrimo galimybės ir fakto visapusiškas patvirtinimas yra įmanomas.
Tyrėjai teigia:
„Manome, kad tyrimai su genetiniais duomenimis galėtų paaiškinti priežastinius teiginius ir ištaisyti paprastai nepastebėtą genetinių polinkių vaidmenį.“
Kitų mokslininkų darbuose jau galime rasti patvirtinimų, kad naršymas telefone prieš miegą gali turėti neigiamų pasekmių – padidėja tikimybė atsirasti nemigai.
