Kuriamas Marso sraigtasparnio prototipas, kuris atvers dar daugiau galimybių tyrinėti Raudonąją planetą – jis galėtų patekti ten, kur astronautams dar neįmanoma ar pavojinga bei su savimi gabenti papildomą įrangą.
Diskusijos vis garsesnės
56-oje Mėnulio ir planetų mokslo konferencijoje buvo pristatytas tyrimas, kurio pagrindinė idėja yra nustatyti realias modernaus ir pajėgaus Marso sraigtasparnio gamybos perspektyvas – suteikiant šansą mokslininkams ir inžinieriams sukurti naujus ekonomiškus ir efektyvius Raudonosios planetos tyrinėjimo metodus.
Pateiktame tyrime „AeroVironment“ kosmoso įmonių padalinio vadovas Williamas Pomerantzu kartu su kolegomis pristatė, kokios yra galimos Marso sraigtasparnio, gabenančio papildomą įrangą, realios galimybės.
Šių tyrimų lauke įmonė veikia ne vienus metus, todėl be to, kad jau yra žinoma, jog sraigtasparniai gali greitai įveikti atstumus, pasiekti vietas, kurios yra nepravažiuojamos roveriams – būtina išsiaiškinti ar yra galimybė jais gabenti papildomus krovinius.
Po modeliavimų tyrėjų komanda nustatė, kad kai sraigtasparnio svoris sudaro 6 kg, 1kg mokslinė įranga galėtų būti papildomai integruojama. Marso misijos metu tokia priemonė galėtų skristi kas antrą Marso dieną, o skrydžio trukmė apimtų 150 sekundžių bei mažesnį nei 1 km spindulį.
Minėtas W. Pomerantzas teigia, kad tokios misijos iš principo yra įmanomos, bet dar kyla iššūkių su didesniais nei 1 kg kroviniais:
„Marso sraigtasparniai, apie kuriuos čia kalbame – tie, kurie gali nešti maždaug 1 kg krovinį – lengvai gali būti pridėti prie bet kurios misijos, keliaujančios į Marso paviršių.“
Tyrimus įkvepia sėkmės pavyzdys
„NASA“ į kosmosą jau yra bandžiusi išsiųsti tokią tyrimų priemonę – „Ingenuity Mars“. Tai buvo mažas orlaivis, kuris buvo pritvirtintas prie marsaeigio pilvo. 72 jo skrydžiai parodė, kad skristi su varikliu esant visiškai kitokiam atmosferos slėgiui yra įmanoma, tačiau jis iki šiol dar neturi jokios papildomos mokslinės įrangos apkrovos.
Tokie įrenginiai yra naudingi ne tik savarankiškose misijose, bet ir būtų parankūs patiems astronautams: apžvelgiant skirtingas teritorijas, nenumatytų atvejų valdyme, kaip beieškant įgulos nario ir kt.
Marsas yra dar mažai ištyrėta planeta, todėl kosmoso mokslininkai ir inžinieriai nepaliauja ieškoti būdų pačiose įvairiausiose šios planetos tyrimų srityse.
Astronautų perspektyvoje mokslininkai tiria ir analizuoja, kaip toksiškos dulkės galėtų neigiamai paveikti Raudonosios planetos misijų įgyvendinamumą. Tuo tarpu technologijos proveržiai leidžia tokiems prietaisams, kaip „NASA“ marsaeigiai, aptikti neįtikėtinus radinius – didžiausias iki šiol rastas organines molekules.
