Naujas tyrimas atskleidė, kad mRNR vakcinos gali būti pavojingos negimusiems vaikams, nes per motinos organizmą tiesiogiai pasiekia vaisių.
Konkretaus mRNR atvejo pavyzdys
2020 metais COVID-19 pandemija paskatino sukurti mRNR vakcinas, skirtas apsisaugojimui nuo viruso, tačiau jų atsiradimas sukėlė daugybę klausimų. Tarp jų ir dėl „Moderna“ vakcinos saugumo.
Tačiau tuomet buvo teigiama, kad šio tipo vakcinos apskritai yra saugios, net ir nėščioms moterims. Kita vertus, iki šiol nebuvo aišku, kaip jos veikia per placentą patekdamos į negimusio vaiko organizmą.
Taivano mokslininkų publikuotame tyrime teigiama, kad tokios vakcinos gali pereiti placentą ir patekti į nėščiųjų pelių vaisius.
Mokslininkai pažymi, kad šis procesas būdingas ir žmonėms, tačiau ilgalaikės pasekmės po gimimo kol kas nežinomos.
Potencialiai galėjo kauptis audiniuose
Remiantis nauju tyrimu, nėščioms pelėms į raumenis sušvirkšta mRNA-1273 vakcina greitai pateko į motinos kraujotaką ir per vieną valandą perėjo per placentą į vaisiaus kraujotaką, o tai po gimimo lėmė kai kuriuos sunkius padarinius.
„Šio tipo vakcinos pasižymėjo geru saugumo profiliu klinikinėje praktikoje, įskaitant nėščiąsias moteris. Tačiau teigiami saugumo rezultatai klinikinėje praktikoje nepanaikino nuogąstavimų dėl galimo genotoksiškumo, tokio kaip genomo integracija, onkogenezė ar paveldima transmisija, kurie kilo po iki vakcinų paleidimo į rinką atliktuose tyrimuose nustačius ilgalaikį mRNR vakcinos ar jos produkto pasiskirstymą organizme“, – teigė tyrimo autoriai.
Nors vaisiaus kraujotakoje aptiktas spyglio baltymo mRNR išnyko per 4–6 valandas, jis galėjo kauptis vaisiaus audiniuose, ypač kepenyse, ir virsti spyglio baltymu, kuris gali sukelti įvairių anomalijų.
Nebuvo atlikti išsamūs ikiklinikiniai tyrimai
Tyrėjai taip pat pabrėžė, kad šie „nepatogūs“ atradimai buvo nepastebėti dėl skuboto mRNR vakcinų patvirtinimo rinkai, kai pandemijos metu nebuvo atlikti išsamūs ikiklinikiniai tyrimai.
„Atsižvelgiant į SARS-CoV-2 RNR retrointegracijos į žmogaus ląstelių genomą atvejus, ilgalaikės genotoksiškumo rizikos vaikams, gimusiems iš mRNR vakcina skiepytų motinų, negalima atmesti“, – pažymėjo tyrėjai.
Remiantis tyrimo rezultatais, mokslininkai gavo naujų įžvalgų apie transplacentinę šio tipo vakcinų farmakokinetiką ir imunogeninį mRNR dekoduoto baltymo poveikį vaisiuose.
Tai gali padėti plėsti žinias, kaip geriau apsaugoti negimusius vaikus nuo patogenų perinataliniu laikotarpiu šiuolaikinėje mRNR medicinos eroje.
