NATO country flags wave at the entrance of NATO headquarters in Brussels as Secretary of Defense Ash Carter attends a NATO ministerial Feb. 11, 2016. (Photo by Senior Master Sgt. Adrian Cadiz)(Released)
NATO vyriausiasis vadas perspėja dėl naujų grėsmių Europoje – kodėl daug dėmesio skiriama dronams
Varšuvos saugumo forume NATO aukščiausiasis sąjungininkų pajėgų vadas Europoje generolas Alexusas Grynkewichas pabrėžė, kad Aljansas nesiekia karo, bet turi gebėti nedelsdamas atsakyti į išpuolį.
Generolo pasisakymus aprašė naujienų agentūra AP. Jo išsakytą parengties būtinybę reikėtų skirti nuo konkrečios atakos prognozės.
Europos saugumui vis didesnį spaudimą kelia mažų bepiločių orlaivių grėsmės, diversijos ir kritinės infrastruktūros apsauga. Tai skirtingo pobūdžio incidentai, kuriems reikia ne vien įprastų oro gynybos raketų, bet ir stebėjimo bei civilinės saugos priemonių.
NATO parengtis nėra tas pats, kas prognozė apie artėjantį karą. Atgrasymo logika remiasi prielaida, kad patikimas gebėjimas gintis turi mažinti potencialaus agresoriaus norą pulti.
Atgrasymui svarbus ne vien ginkluotės kiekis, bet ir sąjungininkų gebėjimas koordinuoti sprendimus. Oro erdvės stebėjimas, ryšių suderinamumas ir greitas perspėjimų perdavimas yra bendros gynybos elementai. Tai aktualu ypač valstybėms, kurios yra arti NATO išorės sienų.
Mažų dronų problema skiriasi nuo tradicinių naikintuvų ar didelių raketų grėsmės. Jų aptikimas gali būti sunkesnis dėl aukščio, greičio ir mažo signatūros dydžio, o brangios perėmimo priemonės ne visada ekonomiškai pagrįstos. Todėl daug dėmesio skiriama sluoksninei apsaugai.
Pajėgų parengtį vertinti reikėtų atsižvelgiant ir į civilinę infrastruktūrą: oro uostus, ryšių tinklus bei energetikos objektus. Tai nėra teiginys, kad konkretus išpuolis neišvengiamas, bet praktinis rizikos mažinimo klausimas. Gynybos politikos vertę rodo pasirengimas skirtingiems scenarijams.
Kodėl dronai keičia NATO pasirengimo reikalavimus
Maži orlaiviai kelia skirtingus iššūkius nei naikintuvai ar raketos: jie skraido žemiau ir jų perėmimas brangiomis raketomis gali būti neproporcingas. Todėl oro erdvės stebėjimą tenka derinti su pigesnėmis apsaugos priemonėmis.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Kiek elektros iš tikrųjų sunaudoja įjungti, bet nenaudojami prietaisai – skaičiuojame metinę kainą
2Sukčiai gali rodyti tikrą banko telefono numerį: kaip atpažinti suklastotą skambutį
3Ukraina skelbia sunaikinusi „Pancir-S1“ ir smogusi Rusijos dronų paleidimo bazei prie Donecko
4Ukraina ir Vokietija plečia bendrą dronų gamybą – F-16 jau naudojami reaktyviniams „Shahed“ naikinti
5Dingo internetas, bet ryšio reikia dabar: kaip telefoną paversti atsarginiu namų maršrutizatoriumi
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.