Ukraina sukūrė droną „TALION“, galintį medžioti kitus dronus ir naikinti antžeminius taikinius

Sekite TechNaujienos Google

Ukrainos gynybos ministerija patvirtino vietinės gamybos bepiločio „TALION“ sistemą, galinčią atlikti ir oro taikinių perėmimo, ir smogiamojo skraidančio užtaiso užduotis. Apie sprendimą oficialiai pranešta dar birželio 30 dieną, todėl tai nėra naujai spalį įvykęs bandymas. Vis dėlto pati koncepcija išsiskiria aktualumu dabartiniame dronų kare.

Kaip nurodoma Ukrainos gynybos ministerijos birželio 30 d. pranešime, Pagal ministerijos aprašymą, „TALION“ gali veikti tiek nedideliame, tiek didesniame aukštyje. Operatorius gali naudoti rankinį arba pusiau autonominį valdymą. Pagrindinė aparato paskirtis – perimti priešiškus bepiločius, tačiau jis taip pat gali būti naudojamas prieš antžeminius taikinius.

Tokia universalumo idėja atrodo patraukli, nes vienas aparatas teoriškai galėtų atlikti kelias skirtingas misijas. Tačiau iš tikrųjų oro perėmimas ir smūgis žemės taikiniui kelia skirtingus reikalavimus. Ore reikia pakankamai greičio ir tiksliai sekti judantį objektą, o antžeminėje misijoje svarbus maršruto planavimas bei taikinio identifikavimas.

Skraidantis užtaisas nuo įprasto žvalgybinio drono skiriasi paskirtimi. Jei aparatas skirtas sunaikinti taikiniui ir pats to smūgio metu sunaikinamas, jo konstrukcijoje kitaip paskirstomi svorio, energijos ir naudingojo krovinio prioritetai. „TALION“ dviguba paskirtis reiškia, kad kūrėjams teko derinti kelis skirtingus reikalavimus vienoje platformoje.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 19 minučių

Lietuvoje iškils 31,5 mln. eurų vertės automatizuota gamykla – joje veiks ir speciali bandymų laboratorija

4 min. skaitymo • prieš 39 minutės

Vilniuje atidarytas 61 mln. eurų vertės ląstelių terapijos centras – pirmasis toks Baltijos šalyse

4 min. skaitymo • prieš 59 minutės

Lietuvoje planuojama iki 50 mln. eurų investicija į gynybos technologijas – plėtra numatyta Panevėžio rajone

Visi naujausi straipsniai →

Perimti kitą skraidantį aparatą techniškai sudėtingiau nei tiesiog nuskristi iki iš anksto žinomos koordinatės. Taikinys gali keisti kryptį, aukštį ir greitį, todėl operatorius turi gauti tikslius duomenis. Tam reikalinga patikima vaizdo ar jutiklių sistema, mažas valdymo delsimas ir pakankamas paties perėmėjo greitis.

Naudojimas prieš antžeminius taikinius turi kitokių apribojimų. Reikia atsižvelgti į reljefą, objekto atpažinimą bei galimas aplinkinių žmonių saugumo pasekmes. Todėl visapusiškas konstrukcijos įvertinimas turėtų apimti atskirus bandymus abiejose misijų kategorijose. Vien tai, kad įrenginys gali persijungti į kitą režimą, neįrodo vienodo efektyvumo.

Pranešime minimas rankinis ir pusiau autonominis valdymas. Šios sąvokos gali apimti labai skirtingus techninius sprendimus – nuo automatinio skrydžio stabilizavimo iki pagalbinių navigacijos funkcijų. Be išsamesnių duomenų neįmanoma spręsti, kurios užduotys atliekamos be žmogaus įsikišimo. Todėl būtų netikslu pristatyti aparatą kaip visiškai autonominę kovinę sistemą.

Kita svarbi sąlyga – tiekimo ir eksploatacijos kaina. Net jei vienas modelis teoriškai pakeistų dvi specializuotas sistemas, tai ne visada automatiškai mažina išlaidas. Bendro naudojimo konstrukcija gali reikalauti sudėtingesnio valdymo, platesnio mokymo ir skirtingų komponentų. Tik praktiniai pirkimų bei eksploatavimo duomenys leistų vertinti ekonominį rezultatą.

Ukrainos dronų pramonė nuolat prisitaiko prie priešo elektroninės kovos, todėl ryšio ir navigacijos sprendimai sparčiai kinta. Nuo birželio mėnesio iki spalio kai kurios techninės detalės galėjo būti atnaujintos. Jei bendrovė ar ministerija nepateikė naujesnių oficialių duomenų, nereikėtų spėlioti apie dabartinę gamybos apimtį ar slapta pakeistas charakteristikas.

Vienas aparatas – dvi skirtingos užduotys

Ministerija sistemą apibūdina kaip galinčią patruliuoti ir vykdyti žvalgybą. Ilgesnė skrydžio trukmė gali suteikti operatoriui daugiau laiko aptikti taikinį, tačiau be tikslių techninių charakteristikų negalima apskaičiuoti veikimo nuotolio ar palyginti jo su kitais gaminiais.

Vadindama sistemą perėmėju, ministerija nurodo jos numatytą funkciją, bet viešas pranešimas nepateikia nepriklausomai patikrinto kovinio veiksmingumo procento. Todėl teiginys, kad „TALION“ jau geba numušti kiekvieną priešišką droną, būtų nepagrįstas.

Rankinis valdymas suteikia žmogui tiesioginę kontrolę, o pusiau autonominis režimas gali padėti stabilizuoti skrydį ar atlikti dalį užduoties. Tačiau toks režimas savaime nereiškia, kad aparatas savarankiškai pasirenka smūgio taikinį be operatoriaus. Autonomijos ribas reikėtų vertinti pagal konkrečią techninę dokumentaciją.

Ką iš tikrųjų reiškia leidimas naudoti

Antžeminiams taikiniams skirta funkcija gali būti naudinga situacijose, kai ore nėra tinkamo objekto arba taktinė užduotis pasikeičia. Vis dėlto dviguba paskirtis taip pat gali komplikuoti operatorių rengimą ir misijų planavimą, nes skirtingam darbui reikia nevienodos taktikos.

Ukrainoje tokie sprendimai kuriami sparčiai keičiantis bepiločių technologijoms. Platesnis šių metų techninės įvairovės vaizdas pateiktas Ukrainos bepiločių sistemų apžvalgoje. Vis daugiau dėmesio skiriama pigesniems perėmimo būdams, kurie mažintų brangių raketų poreikį. Tačiau pigesnė priemonė nėra geresnė vien dėl kainos – svarbu perėmimo tikimybė, patikimumas ir galimybė ją gaminti pakankamais kiekiais.

Šiuo metu patikimai galima konstatuoti, kad ministerija sistemą kodifikavo ir leido naudoti. Kiek aparatų pagaminta, kiek jų buvo faktiškai pristatyta daliniams ir kokie rezultatai pasiekti konkrečiose operacijose, vien iš oficialaus birželio pranešimo nustatyti negalima.

Viršelio vaizdas: Krzysztof Popławski, CC BY 4.0 (licencija); iliustracinė nuotrauka. Pavaizduotas „Liutyi“ dronas, ne straipsnyje aprašomas „TALION“.