NATO karo laivai išbandė naują kovos su dronais taktiką – pratybose bepiločiai buvo numušami virš jūros

Sekite TechNaujienos Google

Viduržemio jūroje Graikijos, Italijos ir Turkijos karo laivai penkias dienas mokėsi atremti bepiločių orlaivių ir kitų oro taikinių grėsmes. Rugsėjo 21–25 d. vykusiose NATO pratybose „Dynamic Guard 2026“ buvo tikrinama, ar įgulos sugebės veikti ir trikdomų ryšių sąlygomis. Tai ne vien teorinė simuliacija: paskelbtuose kadruose matomas dronas, praradęs ryšį ir nukritęs į vandenį, taip pat laivų priešlėktuvinių ginklų šūviai.

Kaip nurodoma NATO spalio 1 d. paskelbtame pratybų vaizdo įraše, Pratybose dalyvavo NATO nuolatinės antrosios jūrų pajėgų grupės laivai. Karinės jūrų pajėgos jau ilgą laiką mokosi gintis nuo orlaivių bei raketų, tačiau mažieji dronai iškelia kitokių klausimų. Jie gali skristi palyginti žemai, būti sunkiau pastebimi ir kainuoti gerokai mažiau nei įprastas raketinis ginklas. Todėl tokiai grėsmei ne visuomet racionalu naudoti pačias brangiausias gynybos priemones.

Skirtingai nei sausumoje, jūroje laivui tenka veikti nuolat judant ir stebint didelį atvirą plotą. Radaras turi atskirti tikrus taikinius nuo aplinkos trikdžių, o įgula – teisingai įvertinti artėjančio aparato maršrutą. Net palyginti mažas bepilotis gali kelti rimtą grėsmę, jei pasiekia jautrią laivo vietą arba priverčia įgulą išnaudoti ribotus šaudmenis.

Jūrinėse operacijose ypatingą reikšmę turi laivų tarpusavio suderinamumas. Jei vienas laivas aptinka mažą taikinį, kiti grupės nariai turi gauti informaciją laiku ir suprasti, ar objektas pavojingas. Tarptautinėse pajėgose naudojama nevienoda įranga, todėl pratybos padeda tikrinti ne vien ginklus, bet ir žmonių bendradarbiavimą, ryšio protokolus bei sprendimų priėmimo greitį.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 56 sekundės

Pasaulinė finansinių technologijų įmonė savo centru Europoje pasirinko Vilnių – planuoja iki 100 darbo vietų

4 min. skaitymo • prieš 21 minutė

Lietuvoje iškils 31,5 mln. eurų vertės automatizuota gamykla – joje veiks ir speciali bandymų laboratorija

4 min. skaitymo • prieš 41 minutė

Vilniuje atidarytas 61 mln. eurų vertės ląstelių terapijos centras – pirmasis toks Baltijos šalyse

Visi naujausi straipsniai →

Graikijos laivas „Kountouriotis“ viešuose NATO kadruose parodytas naudojantis priešlėktuvinę patranką. Atskirai matyti momentas, kai ryšio trikdymas priverčia droną nukristi į jūrą. Tai du skirtingi gynybos būdai: vienas fiziškai naikina taikinį, kitas siekia sutrikdyti jo valdymą. Kuris tinkamas, priklauso nuo konkretaus drono valdymo architektūros.

Ne kiekvieną smulkų ore judantį objektą galima iš karto atpažinti. Pakrantėse ir uostuose gali skraidyti civiliniai aparatai, o jūroje darbą veikia stiprus vėjas bei paviršiaus atspindžiai. Įguloms būtina gebėti atskirti pavojų nuo nepavojingo objekto. Klaidingas sprendimas naudoti ginklą gali sukelti papildomų grėsmių.

Pratybų organizatoriai daug dėmesio skyrė elektromagnetinei aplinkai. Priešas gali trikdyti ryšį, navigaciją ar sensorius, todėl laivai turi veikti ir tada, kai dalis sistemų pasiekiama ribotai. Šių sąlygų imitavimas padeda nustatyti, ar įgulos turi atsargines procedūras ir ar jų veiksmai nesustoja nutrūkus įprastam duomenų srautui.

Skelbiama, kad pratybos vyko penkias dienas, tačiau tai nereiškia penkių dienų nepertraukiamos kovos su tikrais puolimais. Mokymo scenarijai sąmoningai sudaromi taip, kad būtų galima tikrinti konkrečias grėsmes. Tikras karinis konfliktas įtrauktų daugiau nenumatytų aplinkybių, todėl demonstracinio vaizdo nereikėtų paversti tvirtinimu apie garantuotą kovinę apsaugą.

Jūrų dronų, mažų oro aparatų ir klasikinių raketų grėsmes verta analizuoti atskirai. Nors visos jos gali kelti pavojų laivui, skiriasi jų aptikimo priemonės, reagavimo atstumai ir perėmimo metodai. NATO pratybų reikšmė kaip tik ir slypi gebėjime kartu treniruoti kelis skirtingus gynybos sluoksnius.

Dronas virš laivo – visai kitokia grėsmė

Vienas paskelbtuose kadruose parodytų scenarijų – elektroninis ryšio slopinimas. Artėjantis FPV aparatas praranda valdymą ir nukrenta į jūrą. Vis dėlto toks rezultatas neįrodo, kad elektroninė kova sustabdytų visus dronus. Kai kurie aparatai veikia autonomiškai, kiti naudoja skirtingas navigacijos sistemas, todėl jų atsparumas trikdymui nevienodas.

Pratybų metu taip pat naudotos laivuose esančios priešlėktuvinės patrankos. Jos leidžia fiziškai naikinti artėjančius taikinius, tačiau svarbu, kad juos būtų galima laiku pastebėti ir tiksliai sekti. Svarbus ne vien šaudmens kalibras, bet ir visos sistemos reagavimo laikas, operatoriaus mokymas bei šaudymo saugumas kitų laivų atžvilgiu.

NATO vadovybė pratybų įraše pabrėžė norą perkelti turimus oro gynybos gebėjimus į kovą su bepiločiais. Tai reiškia ne naujo stebuklingo ginklo paieškas, o esamų radarų, sensorių, ryšių ir ginkluotės pritaikymą pasikeitusiai grėsmei.

Gynyba veikia tik kaip vientisa sistema

Dar viena kritinė dalis – veikla, kai įprasti ryšio kanalai sutrikdyti. Jūroje skirtingų valstybių laivai turi keistis informacija ir koordinuoti veiksmus. Jei centrinis ryšys vėluoja ar neveikia, būtinos iš anksto išmoktos procedūros, leidžiančios įguloms nenutraukti gynybos.

Viešas vaizdo įrašas pateikia kelis konkrečius pratybų epizodus, bet ne visos pratybų serijos statistinį vertinimą. NATO nepateikė pakankamai duomenų apskaičiuoti bendrą perėmimo procentą. Todėl svarbiausia šio bandymo žinia – laivynai jau praktiškai tikrina skirtingų priemonių derinį prieš bepiločius, o ne įrodymas, kad tokia grėsmė galutinai išspręsta.

Šios pamokos reikšmingos ir Baltijos jūros saugumui. Dronų keliami iššūkiai platesniame Europos saugumo kontekste išsamiau apžvelgti straipsnyje apie NATO pasirengimą naujoms grėsmėms. Nors Viduržemio ir Baltijos jūrų sąlygos skiriasi, uostų, karo laivų bei kritinės jūrinės infrastruktūros apsauga nuo mažų dronų tampa bendru sąjungininkų uždaviniu.