Nauji tyrimai rodo, kad Venera ne visai tokia, kokią įsivaizdavome iki šiol. Pasirodo, kad po jos pluta vis dar verda gyvybingi procesai – į paviršių galimai veržiasi karšti magmos pliūpsniai. Be to, specifiniai dariniai Veneros paviršiuje leidžia manyti, jog planeta vis dar geologiškai aktyvi – nors čia nevyksta plokščių tektonika, kaip įprasta Žemėje.
Paviršius aktyviai keičiasi
Norėdami suprasti Veneros geologinį aktyvumą, JAV mokslininkai išanalizavo vadinamuosius „vainikus“.
Tai – milžiniškos ovalo formos struktūros, kurios gali siekti šimtus kilometrų. Jos greičiausiai susidaro, kai į paviršių kyla karšta medžiaga iš planetos gelmių, deformuodama plutos sluoksnius. Aplink šiuos darinius matomos lūžių sistemos rodo galingus vidinius procesus.
Remiantis NASA „Magellan“ misijos duomenimis, naujame tyrime nustatyta, kad daugelį vainikų vis dar veikia požeminės jėgos, o tai patvirtina, jog Veneros paviršius ir toliau aktyviai keičiasi.
Vainikų kilmės atskleidimas
NASA „Magellan“ zondas, naudodamas radarą, sukūrė išsamų Veneros paviršiaus žemėlapį. Jis padėjo identifikuoti paslaptingus vainikus, kurių kilmė ilgą laiką buvo neaiški.
Mokslininkai pastebėjo, kad šie dariniai dažniausiai pasitaiko ten, kur plonesnė pluta ir stipresnis šilumos srautas.
Naudodami 3D geodinaminius modelius ir palyginę juos su „Magellan“ gravitacijos bei topografijos duomenimis, tyrėjai nustatė, kad dauguma vainikų (52 iš 75) slepia po savimi karštas, mažesnio tankio mantijos medžiagas.
Tai rodo, kad šie dariniai greičiausiai vis dar formuojasi dėl aktyvių vidinių procesų, panašių į tuos, kurie galėjo vykti ir ankstyvojoje Žemėje.
Unikali Veneros tektoninė veikla
Veneros gelmėse gali vykti keli unikalūs tektoniniai procesai, skirtingi nuo Žemės.
Mokslininkai išanalizavo, kad vienas jų primena subdukciją. Tai procesas, kai kylantis karštos mantijos medžiagos pliūpsnis stumia paviršiaus uolienas į šonus ir žemyn atgal į mantiją.
Kitas yra vadinamasis litosferinis lašėjimas. Jis fiksuojamas tada, kai tankios, šaltesnės uolienos grimzta žemyn į karštą mantiją.
Taip pat kai kuriose vietose aptikta ženklų, kad kylantis mantijos karštis gali skatinti paviršinį vulkanizmą.
Kita vertus, nors Veneros tektotiniai procesai skiriasi nuo Žemės, mokslininkai priėjo prie išvados, kad Veneros geologiniai procesai yra labiau panašūs į Žemės, nei manyta anksčiau.
Radarų duomenyse iš „Magellan“ misijos jau matyti aktyvūs ugnikalniai, tačiau išsamesnių įžvalgų tikimasi iš būsimos „VERITAS“ misijos, kuri pateiks kur kas detalesnius Veneros gravitacinius žemėlapius.
„VERITAS“ misija gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie Veneros ir ankstyvosios Žemės evoliuciją.
