Mūsų Žemė yra dinamiškas, nuolat besikeičiantis organizmas. Šis dinamiškumas ryškiausiai pasireiškia Šiaurės magnetinio ašigalio – Žemės paviršiaus taško, kuriame vertikaliai susilieja magnetinio lauko jėgų linijos – elgesiu. Skirtingai nuo geografinio Šiaurės ašigalio, kuris yra pastovus, magnetinis Šiaurės ašigalis nuolatos juda. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jis judėjo ypač netikėtai – ką tai gali reikšti?
Netikėta elgsena
Magnetinio Šiaurės ašigalio nuolatinis judėjimas yra veikiamas Žemės branduolyje esančios išlydytos geležies svyravimų. Šis judėjimas turi didelę reikšmę pasaulinėms navigacijos sistemoms, kurios priklauso nuo tikslaus ašigalio padėties nustatymo.
Dėl šios priežasties JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų administracija (NOAA) bei BGS ekspertai bendradarbiauja ir periodiškai atnaujina WMM – matematinį modelį, kuriuo aprašomas Žemės magnetinis laukas ir nustatoma magnetinio Šiaurės ašigalio vieta.
Pastaraisiais dešimtmečiais magnetinis Šiaurės ašigalis judėjo rekordiniu greičiu nuo Kanados į Sibirą.
„Dabartinė magnetinės Šiaurės ašigalio elgsena yra kažkas tokio, ko dar niekada nebuvome matę“, – sako BGS ekspertas Williamas Brownas.
Iš pradžių jo greitis pasiekė 50 km per metus, tačiau per pastaruosius penkerius metus sulėtėjo iki 35 km per metus.
Šis sulėtėjimas yra didžiausias kada nors užfiksuotas. Judėjimą lemia dvi milžiniškos „magnetinės skiltys“ po Kanada ir Sibiru, kurios veikia Žemės magnetinį lauką ir Šiaurės ašigalio padėtį.
Geresnis supratimas apie Šiaurės ašigalį
Naujai išleistas WMM atnaujina magnetinio Šiaurės ašigalio duomenis, suteikdamas geresnį ir tiksliausią jo vaizdą.
Šis žemėlapis pagerins navigaciją laivuose, lėktuvuose ir kitose transporto priemonėse, kurios naudoja kompasą.
Pirmą kartą žemėlapyje pateikiama aukštos raiškos versija su dešimt kartų daugiau detalių nei anksčiau, leisdama tiksliau orientuotis ir mažinant klaidas.
WMM atnaujinimai bus taikomi automatiškai, todėl nereikės rankiniu būdu atnaujinti GPS prietaisų.
Kokias problemas kelia magnetinio Šiaurės ašigalio judėjimas?
Magnetinis Šiaurės ašigalis vis sparčiau juda Sibiro link, kas kelia iššūkių navigacijai ir įvairioms pramonės šakoms.
Lėktuvai ir laivai, vykstantys į tolimas keliones, gali patirti didesnes degalų sąnaudas, o karinės ir gelbėjimo operacijos – klaidų dėl netikslių navigacijos duomenų.
Nuolatinis ašigalio poslinkis reikalauja atnaujinti žemėlapius ir georeferencines sistemas, didinant kaštus ir sudėtingumą. Tai paveikia ir naftos bendroves, ir gamtos išteklių valdymą.
Magnetinio lauko pokyčiai gali padidinti infrastruktūros pažeidžiamumą, ypač geomagnetinių audrų metu, ir sukelti elektros tiekimo sutrikimus.
Taip pat gali sutrikti gyvūnų migracija, nes daugelis jų naudoja magnetinį lauką orientacijai.
Kai kurie mokslininkai spėja, kad šie pokyčiai gali signalizuoti apie artėjantį magnetinio polių apsisukimą, kuris turėtų ilgalaikių pasekmių klimatui ir techn