Mokslininkai sukūrė įmonę su 37 000 darbuotojų – nė vienas jų nėra žmogus

Sekite TechNaujienos Google

Stanfordo universiteto mokslininkai sukūrė virtualią biotechnologijų įmonę, turinčią 37 tūkst. darbuotojų, tačiau joje nedirba nė vienas žmogus. Visas užduotis atlieka specializuoti dirbtinio intelekto (DI) agentai – nuo perspektyvių vaistų paieškos iki klinikinių tyrimų planavimo. Rugsėjo 17 d. žurnale „Science“ pristatytas eksperimentas parodė, kad tokia sistema gali ne tik apdoroti milžiniškus medicininių duomenų kiekius, bet ir savarankiškai pasiūlyti konkrečią vėžio gydymo strategiją.

Virtuali bendrovė nėra įprasta įmonė, įdarbinusi tūkstančius žmones: „darbuotojai“ šiuo atveju yra programinės sistemos. Stanfordo medicinos mokyklos tyrėjai Jamesas Zou ir Harrisonas Zhangas norėjo išsiaiškinti, ar DI agentai galėtų atlikti visą biotechnologijų bendrovės darbų grandinę, o ne tik pavienes užduotis. Jų rezultatus universitetas paskelbė 2026 m. rugsėjo 17 d.

Vienas ryškiausių rezultatų – per mažiau nei savaitę išanalizuota apie 50 tūkst. klinikinių tyrimų. Agentai taip pat pasiūlė terapijos nuo plaučių vėžio kryptį, prie kurios vėliau nepriklausomai priėjo tikra farmacijos bendrovė. Vis dėlto tai nereiškia, kad virtuali įmonė pati sukūrė, išbandė ir patvirtino naują vaistą: jos pasiūlyta strategija buvo nepriklausomai atkartota, o realius tyrimus atliko žmonės.

Kaip atrodo įmonė, kurioje nėra žmonių?

Stanfordo mokslininkai virtualią organizaciją sudėliojo pagal tikros biotechnologijų bendrovės struktūrą. Mokslinio direktoriaus vaidmenį atliekantis agentas vadovauja atskiroms specializuotoms komandoms. Vienos jų ieško molekulinių taikinių, kitos analizuoja vaistų saugumą ir veiksmingumą, trečios padeda rengti klinikinių tyrimų planus. Komandos dirba lygiagrečiai, todėl vienu metu galima nagrinėti daugybę skirtingų hipotezių.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 6 val

Į Europos gatves išriedės 25 tūkst. autonominių taksi

3 min. skaitymo • prieš 6 val

J. T. Vaižganto garbei pavadintas asteroidas

3 min. skaitymo • prieš 6 val

Mėnulyje aptiktas naujas milžiniškas krateris: toks smūgis nutinka vos kartą per šimtmetį

Visi naujausi straipsniai →

Didžiausias sistemos pranašumas – gebėjimas greitai susisteminti informaciją, kurios pavienis tyrėjas peržiūrėti nespėtų. Kiekvienam iš maždaug 50 tūkst. klinikinių tyrimų buvo priskirtas agentas, surinkęs duomenis apie jo rezultatus. Visa ši analizė užtruko mažiau nei savaitę; tyrėjų vertinimu, žmonėms toks darbas galėjo trukti metus.

Analizuodami duomenis, agentai aptiko svarbų ryšį: vaistai, tiksliau veikiantys konkrečius ląstelių tipus ir į vadinamąjį įjungimo arba išjungimo jungiklį panašiai veikiančius genus, turėjo geresnius klinikinių tyrimų rezultatus. Stanfordo pateiktais analizės duomenimis, tokie kandidatai buvo 40 proc. labiau linkę pereiti iš pirmosios į antrąją klinikinių tyrimų fazę, 48 proc. labiau linkę pasiekti rinką ir siejosi su 32 proc. mažiau nepageidaujamų reiškinių nei plačiau veikiančios terapijos. Tai duomenų analizėje nustatytos sąsajos, o ne garantija, kad kiekvienas tokiu principu kuriamas vaistas bus sėkmingas.

Šis bandymas primena ir kitą DI ambiciją, apie kurią jau rašėme: Elono Musko sumanymą, pagal kurį dirbtinis intelektas per tris dienas turėtų sukurti verslą nuo nulio. Vis dėlto Stanfordo projekte kalbama apie mokslinį eksperimentą su virtualiais agentais, o ne apie įrodytą savarankiškai veikiančios komercinės įmonės pelningumą.

DI pasiūlė vėžio terapiją. Ar tai jau medicinos proveržis?

Tyrėjai nusprendė patikrinti, ar agentai sugeba ne tik atrasti dėsningumus, bet ir pasiūlyti praktiškai prasmingą gydymo idėją. Jie pasirinko B7-H3 baltymą, kuris jau anksčiau domino plaučių vėžį tyrinėjančius mokslininkus. Agentai išanalizavo įvairius biologinius duomenis ir atkreipė dėmesį į šio baltymo raišką fibroblastuose – jungiamojo audinio ląstelėse, aptinkamose šalia navikų.

Sistema iškėlė hipotezę, kad tokios ląstelės gali slopinti netoliese esančių imuninių ląstelių veiklą ir taip padėti navikui išvengti organizmo gynybos. Remdamiesi šia informacija, agentai pasiūlė antikūno ir vaisto konjugato strategiją: antikūnas padėtų pasiekti ląsteles, turinčias daug B7-H3 baltymo, o su juo sujungtas vaistas pristatytų joms chemoterapinę medžiagą.

Svarbi eksperimento detalė – DI agentams buvo pateikti tik iki 2025 m. sausio prieinami duomenys. 2025 m. rugpjūtį nepriklausoma farmacijos bendrovė pasirinko analogišką B7-H3 taikymo strategiją. Jos kuriamai terapijai vėliau suteiktas JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) proveržio terapijos statusas, skirtas perspektyvių preparatų kūrimui ir vertinimui spartinti. Šis statusas nėra galutinis leidimas vaistą tiekti rinkai, o Stanfordo eksperimentas pats savaime neįrodo naujo vaisto klinikinio veiksmingumo.

Tyrimo vadovas Jamesas Zou pabrėžia, kad galutinį DI idėjų patvirtinimą turi atlikti žmonės realiose laboratorijose. Komandos planas – išbandyti daugiau virtualios bendrovės pasiūlytų taikinių ir nustatyti, kiek jų pasiteisins praktiškai.

Tokie eksperimentai vyksta platesnių diskusijų apie DI ateitį fone. Kinijos ir JAV pozicijas dėl raginimų pristabdyti DI pažangą aptarėme anksčiau. Tuo pat metu ekspertai nesutaria dėl technologijos keliamų rizikų: kol dalis DI specialistų perspėja apie galimus pavojus žmonijai, Elonas Muskas yra pateikęs ramesnį vertinimą.

Stanfordo tyrimas rodo konkretų DI agentų pritaikymą mokslinių duomenų analizei ir hipotezių formulavimui. Ar tokia virtualios biotechnologijų įmonės struktūra iš tiesų sumažins vaistų kūrimo kainą ir paspartins naujų gydymo būdų atsiradimą, paaiškės tik įvertinus daugiau realių laboratorinių ir klinikinių rezultatų. Stanfordo universiteto pranešime apie tyrimą nurodoma, kad mokslinis darbas rugsėjo 17 d. publikuotas žurnale „Science“.