Mėnulyje aptiktas naujas milžiniškas krateris: toks smūgis nutinka vos kartą per šimtmetį

Sekite TechNaujienos Google

NASA mokslininkai Mėnulyje aptiko 222 metrų skersmens ir maždaug 43 metrų gylio naują smūginį kraterį. Jis atsirado 2024 metais, tačiau pastebėtas tik vėliau, lyginant kosminio aparato užfiksuotas nuotraukas. Tyrėjų vertinimu, tokio masto susidūrimas Mėnulyje nutinka maždaug kartą per šimtmetį ar dar rečiau.

Rugsėjo 16 d. NASA pristatytas atradimas suteikė mokslininkams retą galimybę ištirti palyginti neseno kosminio smūgio pasekmes. Krateris pavadintas „McGetchin“ planetų mokslininko Thomaso McGetchino garbei. Tai didžiausias naujai susiformavęs smūginis krateris, iki šiol nustatytas Saulės sistemoje, remiantis NASA „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) stebėjimais.

Kaip nurodo NASA oficialiame pranešime, smūgis įvyko tarp 2024 m. balandžio 11 d. ir gegužės 22 d. Į Mėnulio rytinę dalį trenkėsi asteroido arba kometos fragmentas. Kosminio kūno dydį agentūra preliminariai palygino su trijų–šešių aukštų pastatu.

Krateris pastebėtas 2025 m. spalio 24 d., kai vaizdų apdorojimo specialistas Robertas Wagneris tikrino LRO kameros duomenis. Senuose ir naujuose Mėnulio žemėlapiuose jam į akis krito ryški dėmė su tamsiu apvadu. Detalesnės nuotraukos patvirtino: tai naujo susidūrimo paliktas pėdsakas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 53 minutės

Į Europos gatves išriedės 25 tūkst. autonominių taksi

3 min. skaitymo • prieš 1 val

J. T. Vaižganto garbei pavadintas asteroidas

4 min. skaitymo • prieš 1 val

„DI krikštatėvis“ perspėja: liko vos metai suvaldyti dirbtinį intelektą

Visi naujausi straipsniai →

Smūgis pakeitė ne tik patį kraterį

222 metrų skersmens kraterio dydį galima palyginti su maždaug dviejų futbolo aikščių ilgiu. Tačiau pats įdubimas – tik dalis istorijos: smūgio metu išsviestos Mėnulio uolienos ir dulkės pakeitė gerokai didesnę aplinkinę teritoriją.

LRO šiluminių matavimų prietaisas „Diviner“ aplink kraterį aptiko maždaug 6,4 kilometro pločio zoną, kuri naktį yra apie 9 laipsniais Celsijaus šaltesnė už aplinką. Tyrėjų aiškinimu, susidūrimas supureno viršutinį Mėnulio paviršiaus sluoksnį – regolitą. Mažesnio tankio medžiaga prasčiau išlaiko šilumą, todėl atvėsta greičiau.

Dar platesni paviršiaus pokyčiai užfiksuoti už kelių dešimčių kilometrų nuo susidūrimo vietos. LRO kamerų mokslininkų komanda nurodo aptikusi smūgio sukeltų paviršiaus pakitimų daugiau kaip už 100 kilometrų nuo kraterio. Tokie duomenys padeda tikslinti modelius, kurie aprašo, kaip per smūgį į aplinką išsviedžiama medžiaga.

Kodėl atradimas svarbus būsimoms Mėnulio misijoms?

Beveik be atmosferos esantis Mėnulis nėra apsaugotas nuo kosminių akmenų taip, kaip Žemė. Nedideli objektai jį pasiekia gana dažnai: NASA skaičiavimu, maždaug 140 naujų apie devynių metrų ir didesnių kraterių gali atsirasti per metus. Vis dėlto 222 metrų skersmens kraterį sukuriantis susidūrimas yra kur kas retesnis.

LRO misija, Mėnulį stebinti nuo 2009 metų, jau padėjo identifikuoti bent tūkstantį naujų smūginių kraterių. „McGetchin“ išsiskiria tuo, kad tyrėjai gali palyginti tą pačią vietovę prieš smūgį ir po jo, kol nauji pėdsakai dar nespėjo būti pakeisti kitų procesų.

Šios žinios svarbios planuojant robotų ir žmonių veiklą Mėnulyje. Smūgiai gali pakeisti grunto tankį ir savybes gerokai toliau už matomo kraterio ribų, o greitai išsviedžiamos dalelės gali kelti grėsmę ilgam laikui numatytai infrastruktūrai. Todėl mokslininkai siekia geriau įvertinti ne tik didelius susidūrimus, bet ir jų poveikį platesnei aplinkai.

Šis atradimas primena, kad Mėnulio paviršius nėra nekintantis. Apie kitus neįprastus Mėnulio tyrimus anksčiau rašėme straipsnyje „Mėnulio dulkėse gali būti senovinės nežemiškos technologijos likučių“.