„Neuralink“ implantas vyro mintis pavertė žodžiais: štai ką jis ištarė pirmiausia (vaizdo įrašas)

Sekite TechNaujienos Google

Elono Musko įkurta neurotechnologijų bendrovė „Neuralink“ rugsėjo 17 d. pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame kalbos sutrikimą turintis klinikinio tyrimo dalyvis bendrauja naudodamasis smegenų ir kompiuterio sąsaja. Įrašas atskleidžia, kodėl bendrovė siekia ne tik leisti žmonėms valdyti kompiuterius mintimis, bet ir suteikti galimybę išreikšti žodžius tiems, kurie nebegali įprastai kalbėti.

Vaizdo įraše girdimi per technologiją perteikti žodžiai „I love you“ („Aš tave myliu“). Tai jautrus vieno žmogaus bendravimo momentas, tačiau kartu ir ankstyvo klinikinio bandymo demonstracija: implantas dar nėra įprastai pacientams prieinamas gydymo būdas, o vienas įrašas neparodo, kaip tiksliai sistema veikia kiekvienoje kasdienėje situacijoje.

„Neuralink“ šį įrašą paskelbė savo oficialioje „X“ paskyroje. Jį galima peržiūrėti čia arba žemiau.

Kaip implantas paverčia smegenų signalus kalba?

Bendrovės vykdomame VOICE klinikiniame tyrime vertinama, ar N1 implantas gali padėti sunkių kalbos sutrikimų turintiems žmonėms jų ketinimą kalbėti paversti tekstu arba sintetiniu balsu. Tai nėra minčių skaitymas bendrąja prasme. Sistema registruoja su numatomu kalbėjimu susijusį nervinį aktyvumą, o programinė įranga mokosi atpažinti ir išvesti su kalba susijusius signalus.

Įprastai kalbant smegenys siunčia signalus raumenims, valdantiems burną, liežuvį ir balso aparatą. Sergant kai kuriomis neurologinėmis ligomis ar patyrus nugaros smegenų pažeidimą, šie signalai nebegali virsti suprantama kalba. Smegenų ir kompiuterio sąsajos tikslas – dalį šio sutrikusio kelio apeiti: užfiksuoti nervų sistemos aktyvumą ir perduoti žmogaus norimą žinutę per kompiuterį.

„Neuralink“ nurodo, kad VOICE tyrimas skirtas žmonėms, kuriems kalbėti sunku dėl amiotrofinės lateralinės sklerozės (ALS), pirminės lateralinės sklerozės, insulto ar nugaros smegenų traumos. Tyrime nagrinėjamas būtent komunikacijos atkūrimas, o ne pačios šias būkles sukėlusios ligos išgydymas.

Kodėl tai svarbu ir ko dar nežinome?

Praradus gebėjimą kalbėti, net trumpam atsakymui, prašymui ar pokalbiui su artimaisiais gali prireikti pagalbinių priemonių. Jeigu smegenų signalais valdoma sistema galėtų patikimai ir pakankamai greitai perduoti žmogaus žodžius, ji leistų bendrauti savarankiškiau. Būtent tokį praktinį tikslą demonstruoja naujasis „Neuralink“ vaizdo įrašas.

Vis dėlto iš paskelbto trumpo vaizdo įrašo negalima nustatyti sistemos klaidų dažnio, kalbos generavimo greičio, veikimo stabilumo per ilgą laiką ar to, kiek pasirengimo reikia konkrečiam dalyviui. Šie rodikliai svarbūs sprendžiant, ar technologija tinkama naudoti už kontroliuojamo bandymo ribų.

Oficialioje klinikinės programos svetainėje bendrovė komunikacijos atkūrimą išskiria kaip vieną aktyvių tyrimų krypčių. Pirmasis žmogus N1 implantą gavo dar 2024 m. sausį; vėliau jis buvo implantuotas ir kitiems tyrimų dalyviams. Taigi dabartinis vaizdo įrašas nėra pirmoji smegenų implanto operacija – jo naujiena yra parodytas bandymas paversti dalyvio ketinimą kalbėti girdima žinute.

„Neuralink“ jau anksčiau demonstravo kitą savo technologijos kryptį – kompiuterio valdymą smegenų signalais. Apie ją rašėme ir aptardami bendrovės planus padėti paralyžiuotiems žmonėms. Kalbos atkūrimo tyrimas išplečia šią idėją: svarbu ne tik valdyti ekraną, bet ir turėti galimybę pasakyti artimajam tai, ko žmogus pats nori.