2024 m. vandenynai pasiekė rekordines temperatūrų aukštumas – dėl spartėjančio jų atšilimo blogėja oro sąlygos ir kyla rizika ekosistemoms. Kokios grėsmės mūsų laukia?
Paveikti ir giliausi vandenynų sluoksnius
Neseniai paskelbtame tyrime atskleista, kad 2024 metais vandenynų temperatūra pasiekė rekordinį lygį.
Kitaip tariant, tai buvo karščiausi žmonijos istorijoje užfiksuoti vandenynų metai, paveikę ne tik paviršiaus temperatūrą, bet ir giliausius iki 2 000 metrų siekiančius sluoksnius.
Šiam tyrimui vadovavo Kinijos mokslų akademijos Atmosferos fizikos instituto profesorius Lijingas Chengas, kuris subūrė 54 mokslininkų komandą iš 7 šalių.
Kodėl vandenynai tokie svarbūs?
Vandenynai yra labai svarbi Žemės klimato dalis.
Didžioji dalis dėl visuotinio atšilimo perteklinės šilumos kaupiasi vandenynuose (90 proc), kurie dengia 70 proc. Žemės paviršiaus.
Dėl šios priežasties vandenynai lemia mūsų orus, perduodamai šilumą ir drėgmę į atmosferą. Vandenynai taip pat lemia, kaip greitai vyksta klimato kaita.
„Norint sužinoti, kas vyksta su klimatu, atsakymas slypi vandenynuose“, – sakė mokslininkas Johnas Abrahamas, vienas iš tyrimo autorių.
Tyrimo rezultatai
Trijų tarptautinių komandų, bendradarbiavusių šiame projekte, rezultatai sutapo – vandenynai šyla, o 2024 m. jų temperatūra buvo rekordinė.
Nuo 2023 m. iki 2024 m. pasaulinio viršutinio 2000 m vandenyno šilumos kiekio padidėjimas yra 16 zetadžaulių (1021 džaulio). Tai yra, apie 140 kartų didesnis už visą pasaulyje 2023 m. pagamintą elektros energiją.
Vandenynų paviršiaus temperatūra taip pat fiksuoja rekordus. Paviršiaus temperatūra reiškia temperatūrą tik paviršiuje, kur susilieja vandenyno vandenys ir atmosfera.
Paviršiaus temperatūra yra svarbi, nes nuo jos priklauso, kaip greitai šiluma ir drėgmė gali pereiti iš vandenyno į orą ir taip paveikti orus.
Paviršiaus temperatūros kilimas nuo XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigos buvo stulbinantis.
Šiltėjančio pasaulio vandenyno žala
Šiltėjantis pasaulio vandenynas daro įtaką jūrų gyvūnijai ir didžiulę žalą daugeliu atžvilgių.
„Pagrindinis būdas, kuriuo vandenynas ir toliau daro įtaką klimatui, yra vandens garų didėjimas atmosferoje, dėl kurio didėja hidrologinio ciklo ekstremalumas.
Vandens garai taip pat yra galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, o dėl padidėjusio įšilimo sausėja ir kyla sausrų bei gaisrų pavojus.
Taip pat tai skatina įvairias audras ir sukelia potvynių pavojų, įskaitant uraganus ir taifūnus“, – teigė Nacionalinio atmosferos tyrimų centro (JAV) vyresnioji mokslininkė dr. Karina von Schuckmann.
Anksčiau rašėme, kad 2024 m. pirmą kartą žmonijos istorijoje fiksuotas pasaulinio vandens ciklo išsibalansavimas.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
