DI sukurta iliustracija.
JK siūlo iki 45 mln. svarų naujoms amunicijos gamykloms: ieško vietinių tiekėjų
Jungtinės Karalystės įmonės gali teikti paraiškas iki 45 mln. svarų sterlingų dotacijoms, skirtoms naujoms sprogmenų, parako ir kitų energetinių medžiagų gamykloms. Britų Gynybos ministerija lapkričio 20 d. paskelbė pirmąjį kapitalo finansavimo kvietimą, kuriuo siekiama atkurti vietinę kritinių medžiagų gamybą ir sumažinti gynybos tiekimo grandinės pažeidžiamumą.
Dotacijos yra platesnio 1,5 mlrd. svarų įsipareigojimo sukurti nuolat veikiančią amunicijos gamybą dalis. Vyriausybė tikisi, kad „ateities gamyklų“ programa padės sukurti daugiau kaip tūkstantį kvalifikuotų darbo vietų. Finansavimas skirtas ne gatavų sviedinių pirkimui, o gamybiniam pagrindui – medžiagoms, kurios suteikia raketoms, sviediniams ir kovinėms galvutėms stūmą bei sprogstamąjį poveikį.
Silpniausia grandis dažnai nematoma
Amunicijos trūkumą viešoje erdvėje įprasta matuoti sviedinių skaičiumi. Tačiau gamybą riboja ne vien metaliniai korpusai ar surinkimo linijos. Energetinėms medžiagoms reikia specializuotų cheminių procesų, griežtų saugos zonų, leidimų, kvalifikuoto personalo ir atskiros logistikos. Jeigu trūksta propelerio ar sprogstamosios medžiagos, tuščias korpusas kariuomenei vertės neturi.
Britų modelis bando paskirstyti riziką tarp valstybės ir privataus verslo. Naują objektą statančiai įmonei sunku pateisinti dideles pradines investicijas, jei užsakymų ciklas po kelių metų gali sumažėti. Dotacija sumažina įėjimo kainą, o ilgalaikis valstybės įsipareigojimas turi suteikti daugiau pasitikėjimo, kad pajėgumas nebus paliktas be darbo. Vis dėlto kvietimas dar negarantuoja, kad visos pasirinktos gamyklos bus pastatytos laiku.
Kuo tai aktualu Lietuvai
Lietuva taip pat kalba apie vietinę gynybos pramonę, tačiau britų pavyzdys rodo, kad tikroji autonomija prasideda giliau nei galutinis surinkimas. Reikia žaliavų, bandymų laboratorijų, sertifikavimo, saugaus sandėliavimo ir galimybės greitai didinti gamybą. Nedidelei rinkai nebūtina gaminti visko, bet svarbu aiškiai pasirinkti, kurioje regioninės grandinės dalyje ji gali būti patikimas tiekėjas.
Ši programa papildo tą pačią dieną atidarytą automatizuotą „BAE Systems“ 155 mm sviedinių užpildymo objektą. Viena priemonė didina jau veikiančios bendrovės pajėgumą, kita mėgina pritraukti naujus gamintojus. Technologinis pokytis gynyboje todėl vyksta dviem kryptimis: robotizuojamos esamos linijos ir kuriamos papildomos vietinės medžiagų grandys.
Didžiosios Britanijos pasirinktas modelis svarbus tuo, kad valstybė bando finansuoti ne vien galutinį produktą, bet ir pačią gamybos bazę. Amunicijos tiekimas priklauso nuo plieno, sprogstamųjų medžiagų, tiksliosios mechanikos, bandymų įrangos ir kvalifikuotų darbuotojų. Jei bent viena grandis lieka už šalies ribų arba dirba ties pajėgumo riba, papildomas užsakymas nebūtinai greitai virsta didesne gamyba. Todėl dotacijų nauda bus vertinama ne pagal paskelbtą sumą, o pagal tai, kiek naujų linijų, tiekėjų ir realiai sertifikuoto pajėgumo atsiras.
Vietos tiekėjams tai kartu yra galimybė ir aukštas įėjimo barjeras. Gynybos sektoriuje neužtenka pagaminti detalę pagal brėžinį: reikia atsekamų medžiagų, kokybės kontrolės, saugaus duomenų valdymo ir gebėjimo tiekimą išlaikyti daugelį metų. Mažesnėms įmonėms dotacija gali padėti įsigyti įrangą ar pereiti sertifikavimą, tačiau sutartį lems ne vien mažiausia kaina. Užsakovai vis dažniau vertina tiekimo atsparumą, atsarginių pajėgumų buvimą ir tai, ar gamyba gali būti didinama krizės metu.
Lietuvai ši programa įdomi kaip platesnės Europos tendencijos dalis. Sąjungininkai po kelerių metų intensyvaus vartojimo siekia atkurti atsargas ir mažinti priklausomybę nuo pavienių gamintojų. Lietuvos metalo apdirbimo, elektronikos ir logistikos įmonėms atsiveria subrangos galimybių, tačiau jos turės įrodyti, kad gali dirbti pagal gynybos pramonės saugumo reikalavimus. Artimiausias realus rodiklis bus ne paraiškų skaičius, o paskelbtos sutartys, gamyklų statybos terminai ir pirmosios pristatytos partijos.
Lietuvai ši britų schema įdomi ne vien kaip užsienio gynybos pramonės naujiena. Ji rodo, kokio tipo įmonių dabar ieško didžiosios Europos valstybės: ne tik galutinių ginklų gamintojų, bet ir metalo apdirbimo, energetikos, chemijos, automatikos bei kokybės kontrolės tiekėjų. Lietuvos bendrovėms realiausia galimybė būtų patekti į tiekimo grandinę per atskirus komponentus ar gamybos paslaugas, o ne iš karto statyti visą amunicijos liniją. Vis dėlto tokiai plėtrai reikia ilgalaikių užsakymų, aiškių leidimų ir darbuotojų, galinčių dirbti pagal griežtus karinius standartus. Todėl svarbiausias klausimas – ar finansavimas taps nuolatine pramonės politika, ar liks vienkartine subsidijų programa. Būtent užsakymų trukmė lems, ar privatūs gamintojai ryšis investuoti savo kapitalą.
Regiono šalims svarbus ir skaitmeninis sluoksnis. Gamybos planavimas, atsekamumas, kibernetinė apsauga ir sąveika su užsakovo sistemomis tampa neatsiejami nuo fizinės gamyklos. Apie tai liudija NATO 2,7 mlrd. eurų technologijų poreikis, o augant bepiločių sistemų skaičiui reikės ir tokių sprendimų kaip „Knifefish“ antidroninės sistemos. Britų dotacijų rezultatus bus verta vertinti ne pagal paskelbtą sumą, o pagal tai, kiek naujų linijų po dvejų ar trejų metų realiai gamins sertifikuotas medžiagas.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Ukrainai – du nauji raketiniai kateriai: britai ir norvegai skiria daugiau kaip 100 mln. svarų
2„Gemini“ pradeda valdyti „Mac“: DI pats spaudys mygtukus ir pildys formas
3Droną stabdyti be šūvio: Vokietija ir Nyderlandai užsakė „Knifefish“ sistemas
4„Smart-ID“ prašo PIN, nors niekur nesijungiate: ką daryti ir ko netvirtinti
5Duomenų centras toli, tarša – šalia: MIT įvertino paslėptą elektros kainą sveikatai
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.