DI sukurta iliustracija.
Ukraina ir Prancūzija ruošia bendrus gynybos projektus: kalba apie raketas lėktuvams
Ukraina ir Prancūzija pradėjo detaliau svarstyti bendras investicijas į Ukrainos gynybos pramonę, gamybos projektus ir raketinę ginkluotę koviniams lėktuvams. Ukrainos gynybos ministerija lapkričio 20 d. pranešė, kad susitikime dalyvavo abiejų šalių ginkluotės politiką kuruojantys pareigūnai, tarp jų Prancūzijos Ginkluotės generalinio direktorato vadovas Patrickas Pailloux.
Derybose akcentuotas perėjimas nuo pavienių sutarčių prie ilgalaikės pramoninės partnerystės. Ukraina nori pritraukti kapitalą, padidinti vietos gamintojų pajėgumą ir kartu su Prancūzijos įmonėmis kurti produktus, kuriuos būtų galima gaminti serijomis. Prancūzijos pusė savo ruožtu kalba apie kovos sąlygomis patikrintų ukrainietiškų sprendimų vertę ir galimybę juos integruoti į platesnę Europos gynybos bazę.
Ne vien ginklų perdavimas
Svarbiausias pokytis – finansavimo modelis. Tradicinė karinė parama dažnai reiškia, kad valstybė nuperka jau pagamintą įrangą ir ją perduoda Ukrainai. Naujuose projektuose siekiama, kad dalis lėšų būtų investuojama į pačią gamybą: cechus, tiekimo grandines, įrangą ir bendras įmones. Toks modelis gali duoti daugiau vienetų už tą pačią sumą, bet reikalauja ilgesnio planavimo ir aiškių intelektinės nuosavybės taisyklių.
Atskira derybų dalis skirta oro gynybai ir aviacijai. Ministerija nurodo, kad aptartos raketos koviniams lėktuvams bei jų operacinių galimybių plėtimas, tačiau konkrečių modelių, kiekių ar pristatymo terminų nepaskelbta. Tai svarbu, nes vien turėti vakarietišką lėktuvą neužtenka – jo realią vertę lemia turimų raketų rūšys, atsargų dydis, taikinių duomenys ir techninės priežiūros grandinė.
Kodėl tai svarbu Europai
Ukrainos pramonė turi greito kūrimo ir realių kovos bandymų patirties, o Prancūzija – sertifikavimo, finansavimo ir didelės serijinės gamybos infrastruktūrą. Suderinus šias stiprybes, projektai galėtų greičiau pereiti nuo prototipo prie užsakymo. Tačiau bendradarbiavimas nebus automatinis: reikės suderinti eksporto kontrolę, saugumo reikalavimus, gamybos vietą ir tai, kam priklausys sukurta technologija.
Lietuvai ši kryptis aktuali dėl regioninės tiekimo grandinės. Jei daugiau Ukrainos sistemų bus standartizuojama ir gaminama kartu su ES bendrovėmis, atsiras poreikis elektronikai, ryšio komponentams, programinei įrangai ir bandymų paslaugoms. Apie augantį tokių paslaugų poreikį liudija NATO 2,7 mlrd. eurų technologijų planas, o Lietuvos įmonėms svarbu patekti ne tik į vienkartinius pirkimus, bet ir į ilgalaikius tiekėjų sąrašus.
Bendras projektas aviacijos srityje paprastai prasideda nuo reikalavimų ir technologinio suderinamumo, o ne nuo greito serijinio gaminio. Inžinieriams reikia įvertinti, kokiose platformose sistema bus naudojama, kaip ji bendraus su lėktuvo jutikliais ir kokie bandymai būtini saugiam skrydžiui. Net ir jau egzistuojantį komponentą integruoti į kitą orlaivį gali užtrukti, nes kiekvienas programinės įrangos, tvirtinimo ar aerodinamikos pakeitimas turi būti patikrintas.
Ukrainai bendradarbiavimas svarbus ir kaip būdas perimti kompetenciją. Vietos inžinieriai gauna prieigą prie projektavimo, bandymų bei kokybės procesų, o Prancūzijos įmonės – tiesioginę informaciją apie realių operacijų poreikius. Vis dėlto technologijos perdavimo apimtis priklausys nuo eksporto kontrolės, intelektinės nuosavybės ir saugumo taisyklių. Politinis susitarimas nustato kryptį, tačiau konkreti gamybos dalis paaiškėja tik sutartyse.
Sąjungininkams tokie projektai gali ilgainiui padidinti pasiūlą ir sumažinti priklausomybę nuo vienos gamyklos. Trumpuoju laikotarpiu nereikėtų bendro pareiškimo vertinti kaip pažado, kad naujos raketos ar platformos tuoj pat bus fronte. Realią pažangą rodys paskelbtas prototipas, integravimo bandymai, užsakymo dydis ir gamybos vieta. Lietuvai tai aktualu tiek dėl Ukrainos paramos, tiek dėl būsimo europinės aviacijos ginkluotės prieinamumo.
Bendri projektai paprastai duoda didžiausią naudą tada, kai partneriai pasidalija ne tik finansavimą, bet ir gamybos darbus. Ukrainos įmonės turi kovos sąlygomis sukauptos patirties ir greitai keičia konstrukcijas, o Prancūzijos pramonė gali pasiūlyti sertifikavimo, variklių, jutiklių bei serijinės gamybos kompetenciją. Vis dėlto raketų integravimas į orlaivį yra ilgas procesas: reikia programinės įrangos, saugaus atskyrimo bandymų ir pilotų mokymo. Todėl artimiausi pranešimai greičiausiai rodys projekto etapus, o ne momentinį naujo ginklo atsiradimą fronte. Baltijos šalims svarbu stebėti, ar kuriami sprendimai taps prieinami platesniam Europos naudotojų ratui ir ar jų tiekimo grandinė bus pakankamai išskaidyta.
Kol kas susitikimas yra politinis ir pramoninis signalas, o ne pasirašyta gamybos sutartis. Ministerija neįvardijo nei biudžeto, nei partnerių, nei pirmojo produkto. Todėl artimiausiais mėnesiais reikėtų stebėti tris dalykus: ar atsiras konkretūs finansavimo instrumentai, ar bus paskelbtos bendros gamybos vietos ir ar aviacijos raketų tema virs realiu užsakymu. Dabartinė žinia svarbi tuo, kad Ukraina ir Prancūzija pradeda kalbėti apie pajėgumą, kuris išliktų ilgiau nei vienas paramos paketas. Panašią ilgalaikės kompetencijos logiką matome ir Danijos karinio DI mokymo projekte.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Ukrainai – du nauji raketiniai kateriai: britai ir norvegai skiria daugiau kaip 100 mln. svarų
2„Gemini“ pradeda valdyti „Mac“: DI pats spaudys mygtukus ir pildys formas
3Droną stabdyti be šūvio: Vokietija ir Nyderlandai užsakė „Knifefish“ sistemas
4„Smart-ID“ prašo PIN, nors niekur nesijungiate: ką daryti ir ko netvirtinti
5Duomenų centras toli, tarša – šalia: MIT įvertino paslėptą elektros kainą sveikatai
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.