Fizikų komanda iš Ilinojaus universiteto (JAV) paskelbė netikėtą atradimą: jiems pavyko aptikti vadinamąjį „demoną“ – ne mitinę būtybę, o itin retą kvantinį reiškinį, kuris buvo prognozuotas dar prieš beveik 70 metų. Šis „demonas“ neturi nei masės, nei krūvio, ir slypi mikroskopiniuose elektronų judėjimuose, todėl ilgą laiką išvengė mokslininkų dėmesio. Jo pavadinimas – tai sutrumpinimas pilno pavadinimo „distinct electron motion“ (liet. „atskiro elektronų judėjimo“).
Atradimas, kurio nesitikėjo net patys mokslininkai
Dar 1956 m. amerikiečių fizikas Davidas Pinesas pasiūlė teoriją apie paslaptingą kvantinį reiškinį, kurį praminė „demonu“. Tai – ne mitinė būtybė, o ypatinga dalelės forma, galinti judėti per medžiagą visiškai be masės ir be elektrinio krūvio. Būtent dėl šių savybių jos niekam nepavyko aptikti net kelis dešimtmečius – iki dabar.
Mokslininkai iš Ilinojaus universiteto visai atsitiktinai aptiko šį „demoną“ tyrinėdami metalą, vadinamą stroncio rutenatu.
Jie ieškojo paaiškinimo, kodėl šis metalas elgiasi panašiai, kaip superlaidininkas (t.y., gali perduoti elektrą beveik be pasipriešinimo prie labai žemos temperatūros), nors iš tiesų juo nėra.
Eksperimento metu jie pastebėjo keistą signalą – nei per greitą, nei per lėtą. Jis neatitiko jokių žinomų dalelių savybių. Tuomet mokslininkai suprato, kad netyčia galėjo atrasti tai, ką prieš beveik 70 metų nuspėjo D. Pinesas – masės neturintį kvantinį „demoną“.
Paslaptingojo „demono“ paieškos pabaiga
Iš pradžių mokslininkai net neįsivaizdavo, ką stebi – „demonai“ nėra dažnas tyrimų objektas.
Mintis, kad jie galėtų atrasti tokį reiškinį, jiems atrodė netikėta – net juokinga. Tačiau, išgryninę visas kitas galimybes, jie pradėjo manyti, kad galbūt iš tiesų rado tą keistą „demoną“.
Norėdami tai patikrinti, tyrėjai nukreipė elektronų srautą į stroncio rutenato kristalą ir itin tiksliai išmatavo energijos pokyčius.
Analizuodami surinktus duomenis, jie galėjo sekti, kaip šis „demonas“ juda medžiagoje.
Galiausiai paaiškėjo, kad jo elgesys beveik tobulai atitinka prieš 67 metus paskelbtą D. Pineso teoriją apie masės neturintį elektroninį režimą – vadinamąjį „demoną“.
Vienas iš tyrėjų, Ilinojaus universiteto fizikos profesorius Peteris Abbamonte pabrėžė, kad tokie atradimai dažnai nėra suplanuoti. Svarbiausia – kruopščiai matuoti ir būti atviriems netikėtiems rezultatams. Juk dažnai didžiausios naujienos atsiranda, kai pažvelgi į vietas, į kurias anksčiau niekas nekreipė dėmesio.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
