Kosmoso platybės ir jose skraidantys palydovai tikriausiai yra retas reiškinys apie kurį susimąstome, jau nekalbant apie gyvūnus. Tačiau šie už tūkstančių kilometrų skriejantys palydovai gali būti išties naudingi mūsų gyvūnijai kaip įrankis laukinės gamtos apsaugos srityje.
Pasitelkiama svarbioms problemoms spręsti
„NASA“ bendradarbiaudama kartu su laukinės gamtos apsaugos draugija pateikia kaip jų sukurti įrankiai „Google Earth Engine“ ir „NASA“ Žemės stebėjimai gali padėti atsekti tigrų buveines.
Tigrai yra viena iš grėsmingai nykstančių gyvūnų rūšių laukinėje gamtoje, kurių beliko mažiau nei 4000. Jų išsaugojimas priklauso nuo mokslininkų ir gamtos ekspertų įgūdžių suprasti tigrų migracijos ypatybes, rasti jų buveines ir apsaugoti juos nuo galimų pavojų.
Palydovų sudaryti žemėlapiai čia gali būti išties naudingi. Iš sudarytų žemėlapių mokslininkai gali realiu laiku stebėti ir ieškoti tinkamų buveinių, kuriuose dar nėra tigrų ir padėti pradžią jų atkūrimui ar aktyviam reintrodukavimui – tikslingam rūšies sugrąžinimui.
Kitame tyrime, kuriame buvo ilgu periodu stebėti „NASA“ pateikti duomenys, nustatyta, kad žemės ploto, kuriame galėtų veistis tigrai dar yra pakankamai, o būtent įdėjus pastangų juos apgyvendinti naujose tinkamose gyvenvietėse jų gyvenamąjį plotą galima būtų padidinti iki 50 %.
Neįtikėtinos galimybės
Kosmoso technologijos leidžia mokslininkams stebėti įvairius gyvūnijos gyvenimo aspektus bei gauti duomenis iš atokiausių pasaulio kampelių, kurių tradiciniai metodai gali būti nepajėgūs pasiekti.
Palydovai skriejantys aplink Žemę fiksuoja gyvybiškai svarbius duomenis. „NASA Landsat“ serija, Europos kosmoso agentūros „Sentinel“ misija ir kiti komerciniai palydovai gali būti labai naudingi gamtos tyrinėtojams, nes jie suteikia didelės raiškos nuotraukas ir duomenis, kurie daugeliu atveju gali būti stebimi nuolatos, dėl ko mokslininkai turi galimybę sekti ir stebėti pokyčius.
Palydovų ir aplinkosaugos analizės įmonės įkūrėjas „Kayrros“ dalijasi mintimis apie kosmoso technologijų perspektyvumą:
„Kosmoso technologijos suteikia mums galimybę įvertinti miškų būklę, sekti miškų naikinimą, prognozuoti miškų gaisrus ir išmatuoti visą žmogaus įtakos mąstą kraštovaizdžiams bei laukinės gamtos buveinėms. Galime taikyti šias technologijas bet kurioje pasaulio vietoje ir naudoti jas neinvaziniu būdu – ne visada reikia fiziškai būti vietoje ir trikdyti aplinką, kad gautume vietos sąlygų vaizdą.“
Nepaisant didžiulio kosmoso priemonių potencialo gyvūnijos išsaugojimui, svarbu pastebėti, kad tie patys duomenys yra svarbūs žvelgiant į žmogaus ūkinės veiklos padarinius, kiek tai atneša žalos gamtai ir skatina klimato kaitą.
Tyrimų rezultatai gali ir šokiruoti. Ekspertai nustatė, kad pasaulio milijardieriai spartina klimato kaitą, nes per 90 min. išmeta tiek pat anglies dvideginio, kiek vidutinis žmogus per visą savo gyvenimą.
