Sugrįžus vėjuotiems orams didesnę dalį elektros gamino vėjo elektrinės, o dėl aukštesnės temperatūros sumažėjęs vartojimas taip pat mažino elektros kainas. Lietuvoje savaitės vėjo gamyba viršijo 150 GWh – tai didžiausias per savaitę pagamintas elektros kiekis per visą istoriją. Vietinė vėjo elektrinių gamyba padengė beveik du trečdalius šalies energijos poreikio, importas sudarė vos penktadalį, praneša AB „Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė.
Gruodžio 16–22 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 59 proc. nuo 138 Eur / MWh iki 56 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo vienoda ir siekė 60 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę atšilus orams mažėjo elektros suvartojimas, o vyraujant stipresniems vėjams didžioji dalis elektros buvo pagaminta vėjo elektrinėse. Dėl šių priežasčių elektros kainos mažėjo. Lietuvoje vėjo elektrinės pagamino 153 GWh elektros energijos ir sudarė 69 proc. visos suvartotos elektros energijos. Tai didžiausias vėjo elektrinėse pagamintas energijos kiekis Lietuvos istorijoje. Vėjo nepastovumas lemia gana atsitiktinius valandos ar paros rekordus, tačiau savaitės laikotarpio rekordas indikuoja apie nuolat augančius vėjo pajėgumus, kurie šiuo metu perdavimo ir skirstymo tinkle faktiškai siekia 1741 MW. Pagal turimus istorinius duomenis pastebime vėjo sezoniškumą, todėl didesnės vėjo generacijos galima tikėtis rudens–žiemos laikotarpiu“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 8 proc. nuo 277 GWh iki 254 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 88 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 222 GWh elektros energijos, tai yra 20 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 185 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo 64 proc. nuo 93 GWh iki 153 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 28 proc. nuo 55 GWh iki 39 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 26 proc. nuo 20 GWh iki 15 GWh. Kitos elektrinės pagamino 12 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 69 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės generavo 18 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 5 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 20 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 13 proc. iki 126 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 81 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 1 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 18 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 139 proc. nuo 30 GWh iki 72 GWh. 96 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 3 proc. į Lenkiją, o likę 1 proc. eksportuoti į Skandinaviją „NordBalt“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 61 proc. Lenkijos kryptimi ir 28 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 87 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
Taip patskaitykite
