Britanija atskleidė naują karinį palydovą „Titania“ ir orbitinių grėsmių stebėjimo planą

Sekite TechNaujienos Google

Kosmosas vis dažniau tampa ne tik ryšio ar mokslo, bet ir karinio saugumo infrastruktūros dalimi. Lapkričio 7 d. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė, kad orbitoje jau veikia naujas britų karinis palydovas „Titania“. Kartu pristatytas ir eksperimentinis antžeminių jutiklių tinklas, kuriuo bus siekiama anksčiau pastebėti galimas grėsmes palydovams.

Svarbu atskirti pranešimo ir skrydžio datas: „Titania“ į orbitą iškeltas praėjusį mėnesį, o dabar ministerija paviešino platesnius duomenis apie jo paskirtį ir infrastruktūrą. Palydovas priklauso ISTARI programai ir yra antrasis Jungtinės Karalystės karinės kosmoso sistemos elementas po anksčiau paleisto „Tyche“.

„Titania“ sveria maždaug 100 kilogramų, maždaug tiek, kiek nedidelė skalbimo mašina. Ministerijos duomenimis, jis Žemę apskrieja per maždaug 90 minučių ir juda apie 27 tūkst. kilometrų per valandą greičiu. Tokie parametrai būdingi žemai Žemės orbitai, kur palydovai gali gana dažnai stebėti skirtingas planetos vietas.

Kosminė žvalgyba ir palydovų apsauga

Britų kariuomenė tikisi, kad „Titania“ padės gerinti Žemės paviršiaus stebėjimą ir suteiks papildomos informacijos operacijoms. Tačiau vienas mažas aparatas savaime nesukuria nenutrūkstamos pasaulinės stebėjimo sistemos. Tam reikia kelių palydovų, antžeminių stočių, duomenų perdavimo ir jų analizės grandinės.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 9 minutės

JAV Pentagono planas: 250 mln. dolerių baterijų gamybai, kad dronai mažiau priklausytų nuo importo

4 min. skaitymo • prieš 10 minučių

ES ir Indija baigė derybas dėl 93,5 mlrd. eurų tyrimų programos: kas keisis Europai?

4 min. skaitymo • prieš 10 minučių

DI išbandytas su 100 tikros laboratorijos užduočių: rezultatai atskleidė rimtas klaidas

Visi naujausi straipsniai →

Dėl to greta palydovo pradedamas projektas „Inaros“. Jame numatyta išbandyti tris pažangius antžeminius jutiklius Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir britų objektuose Kipre. Tokia geografinė schema leidžia stebėti objektus skirtingose dangaus atkarpose ir gerinti informacijos surinkimą ten, kur vienos stoties nepakaktų.

Skelbiama, kad jutikliai naudoja neuromorfinius principus: jie orientuoti į šviesos pokyčių aptikimą, primenantį tam tikrus biologinės regos veikimo būdus. Tikimasi, kad technologija padės nustatyti netipišką objektų judėjimą aplink britų palydovus. Kol kas tai bandomoji sistema, todėl jos realių aptikimo galimybių nereikėtų laikyti jau įrodytomis plataus masto operacijose.

Kodėl tai svarbu Lietuvai

Rusijos karas prieš Ukrainą aiškiai parodė, kokie svarbūs tapo navigacijos, ryšio ir žvalgybos duomenys. Palydovų veikimo sutrikimas gali paveikti ne tik kariuomenę: nuo kosminės infrastruktūros priklauso meteorologija, laivyba, aviacijos navigacija ir dalis finansinių operacijų. Todėl kosminės infrastruktūros apsauga pamažu tampa bendru NATO valstybių rūpesčiu.

Jungtinė Karalystė pranešė apie daugiau kaip 3 mlrd. svarų investicijų į kosminius gynybos pajėgumus per ketverius metus. Tai platesnio plano suma, o ne vien „Titania“ projekto kaina. Pats palydovas kurtas pagal 9,5 mln. svarų sutartį su „BAE Systems“ ir gynybos mokslo institucijomis. Vėliau planuojami kiti aparatai – „Juno“ ir „Oberon“.

Lietuvai aktualu nepervertinti vieno paleidimo, o stebėti, kaip greitai sąjungininkai kuria visą palydovinės žvalgybos ir jos apsaugos ekosistemą. Baltijos regiono saugumui ypač svarbus savalaikis grėsmių nustatymas, atsparesnis duomenų perdavimas ir skirtingų sistemų suderinamumas. Anksčiau rašėme apie dronų apsaugos bandymus Latvijoje, NATO kovos su dronais sprendimus ir lazerinio ryšio technologijas.

Naujasis britų pranešimas primena, kad konkurencija orbitoje nebėra vien didžiųjų valstybių prestižo klausimas. Vis daugiau valstybių investuoja į kompaktiškus palydovus ir įrankius, kurie padėtų apsaugoti pačią kosminę infrastruktūrą. Technologijų pažanga čia greita, tačiau tikrąją vertę parodys ne pristatymų skaičius, o patikimas veikimas ilgesnį laiką.

Šioje programoje ypač svarbi aptikimo sparta. Kosmose grėsmei nustatyti reikia ne vien gražaus vaizdo, bet ir gebėjimo palyginti daug stebėjimų, atskirti natūralų orbitos judėjimą nuo neįprasto manevro ir perduoti perspėjimą operatoriams. Kuo daugiau palydovų dirba skirtingomis orbitomis, tuo sudėtingesnė tampa tokia analizė. Todėl ministerija išskiria ne tik paties „Titania“ galimybes, bet ir „Inaros“ antžeminių sistemų bandymus.

Pranešimas taip pat parodo, kad palydoviniai projektai nebūtinai turi būti milžiniški. Maždaug 100 kilogramų aparatas leidžia kurti lankstesnes sistemas, tačiau jo našumas priklauso nuo jutiklių, orbitos parametrų ir duomenų apdorojimo. Mažesnis palydovas savaime nepakeičia didelių žvalgybinių sistemų, bet gali jas papildyti. Ateityje tokių nedidelių platformų tinklas gali tapti atsparesnis atskirų aparatų praradimui.

Nors kosminė infrastruktūra naudojama karinėms reikmėms, apie ją visuomenė paprastai sužino tik dalį informacijos. Oficialiame pristatyme nepaskelbta visų „Titania“ jutiklių techninių parametrų ar tikslumo ribų. Todėl teiginiai, kad palydovas nuo šiol gali nuolat stebėti bet kurį konkretų objektą Baltijos regione, neturėtų pagrindo. Patvirtintas faktas yra sistemos papildymas ir naujų stebėjimo priemonių bandymas.

Šaltinis: pirminis oficialus pranešimas.