Ketvirtadienį Alytaus sinchroninio kompensatoriaus stotyje pradėjo veikti antrasis iš trijų Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ įrengiamų sinchroninių kompensatorių. Sinchroninių kompensatorių įjungimas yra esminis žingsnis, siekiant užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę – vasarį atsijungti nuo Rusijos elektros sistemos ir sėkmingai prisijungti prie kontinentinės Europos tinklų.
Alytaus sinchroninio kompensatoriaus įjungime ketvirtadienį dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės EPSO-G bei „Litgrid“ vadovai ir valdybų nariai.
„Vos už kelių savaičių kartu su Latvija ir Estija pagaliau atsijungsime nuo elektros sistemos šalies, kuri nepaliauja naudoti energetiką savo geopolitiniams tikslams. Simboliška, kad šiandien esame būtent toje vietoje, kur susijungia Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklai. Būtent čia jau netrukus, vasario 9 dieną, ir įvyks sinchronizacija“, – sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Sinchroniniai kompensatoriai yra esminiai įrenginiai, leidžiantys Baltijos šalims pasiruošti savarankiškam elektros dažnio valdymui. Jie suteikia elektros sistemai inerciją, užtikrina tinklo įtampos stabilumą ir prisideda prie energetikos sistemos saugumo. Antrojo sinchroninio kompensatoriaus įjungimas Lietuvoje žymi reikšmingą žingsnį link visiško atsijungimo nuo Rusijos valdomos sistemos ir prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų. Tai įrodo, kad mūsų sistema tampa savarankiška, saugi ir patikima, užtikrinant šalies energetinę nepriklausomybę“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Alytaus sinchroninio kompensatoriaus įjungimas žymi etapą, kai esame maksimaliai priartėję prie istorinio žingsnio Lietuvai – sinchronizacijos su kontinentine Europa. Sinchroninis kompensatorius veikia kaip pirmasis apsaugos žiedas, lėtinantis dažnio svyravimus, kai įvyksta netikėti trikdžiai, pavyzdžiui, išsijungus elektrinei. Toks sprendimas užtikrina, kad iki įsijungiant kitiems dažnio palaikymo rezervams – baterijoms ar elektros gamybos pajėgumams – tinklas išliktų stabilus. Šis įjungimas yra didžiulis „Litgrid“ komandos darbo rezultatas, užtikrinantis, kad Lietuvos energetinė nepriklausomybė taptų realybe. Esu labai dėkingas projekto komandai ir mūsų rangovams už profesionalumą. Kiekviena detalė – nuo sudėtingų logistikos sprendimų iki preciziško montavimo ir prijungimo – buvo įgyvendinta su maksimaliu tikslumu ir atsidavimu“, – sakė Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.
Sinchroninis kompensatorius – tai prie elektros perdavimo tinklo prijungtas galingas, didelės masės besisukantis elektrinis variklis, galintis kaupti sukimosi energiją ir esant reikalui būti panaudotas generatoriaus režimu. Jis padeda stabilizuoti elektros sistemos dažnį ir padidina tinklo dinaminį stabilumą: sumažina įtampos kryčius trumpųjų jungimų metu, užtikrina inerciją, kompensuoja reaktyviąją galią.
Daugiau nei 460 tonų sveriantį įrenginį Vokietijoje pagamino ir Lietuvoje įrengė „Siemens Energy“.
Iš viso Lietuvoje prie perdavimo tinklo prijungiami trys sinchroniniai kompensatoriai: Telšių transformatorių pastotėje, Alytaus elektros mazge, kurį sudaro Alytaus transformatorių pastotė ir „LitPol Link“ skirstykla, ir Vilniaus rajone esančioje Neries transformatorių pastotėje. Sinchroninis kompensatorius Telšiuose pradėjo veikti pernai rudenį, Neries sinchroninis kompensatorius darbą pradės gegužės mėnesį.
Sinchroninių kompensatorių įrengimas yra vienas iš pagrindinių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais programos projektų.
Sinchroninio kompensatoriaus veikimas ir jo sukuriama inercija itin svarbi kuriant elektros sistemą, kurioje didžioji dalis energijos pagaminama atsinaujinančių išteklių elektrinėse, nes saulės elektrinės inercijos tinkle nesukuria. Vėjo ir saulės elektrinės neturi galimybės kontroliuoti dažnio. Inerciją šiuo metu sukuria senosios elektrinės, turinčios didelius besisukančius generatorius, pavyzdžiui, šiluminės ir atominės elektrinės. Mažėjant šių elektrinių skaičiui, didėja poreikis įrangai, kuri palaiko inerciją.
Iš viso „Litgrid“ įgyvendino jau 8 sinchronizacijos projektus. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį „LitPol Link“ bandymas, Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas, Lietuvos izoliuoto darbo bandymas ir AGV sistemos įdiegimas.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Trijų Baltijos šalių operatoriai sutarė sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais atlikti 2025 m. vasario 9 d.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
Apie „Litgrid“:
AB „Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. Bendrovė Lietuvoje valdo apie 7 tūkst. km oro linijų, virš 300 km kabelinių linijų, daugiau kaip 240 transformatorių pastočių ir 17 tarpsisteminių linijų su kitomis šalimis, nuolat vykdo jų priežiūrą siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms.
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. AB „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ Papildomąjį prekybos sąrašą. 97,5 proc. AB „Litgrid“ akcijų valdo energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.
