Photo by <a href="https://unsplash.com/@borbus?utm_source=WP+Agent&utm_medium=referral">Boris Busorgin</a> on <a href="https://unsplash.com/?utm_source=WP+Agent&utm_medium=referral">Unsplash</a>
Kyjive jau veikia DI valdomos kulkosvaidžių sistemos prieš reaktyvinius dronus – kaip jos veikia
Kyjivo gynyboje pradėtos naudoti automatinės kulkosvaidžių sistemos, kurios taikinius aptinka ir seka pasitelkdamos kompiuterinę regą bei dirbtinį intelektą. Ukrainos oro pajėgos skelbia, kad tokios sistemos jau numušė reaktyvinius Rusijos dronus, tarp jų – „Geran-5“.
Šiuo metu aplink Kyjivą dislokuota 12 tokių sistemų, o dar aštuonias planuojama pridėti. Jų vaidmuo nėra pakeisti „Patriot“, NASAMS ar kitų priešlėktuvinių kompleksų. Tai paskutinis, palyginti trumpo nuotolio gynybos sluoksnis, skirtas taikiniams, kurie pralaužė ankstesnes apsaugos linijas.
Apie pirmuosius sėkmingus perėmimus paskelbė Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. Ukrainos Gynybos ministerija dar anksčiau buvo pristačiusi DI valdomų automatinių bokštelių naudojimą fronte.
Kaip sistema pati apskaičiuoja šūvį
Tokio bokštelio esmė – ne pats kulkosvaidis, o jį valdanti elektronika. Radarai ar kiti jutikliai pirmiausia aptinka artėjantį objektą, o optinė sistema ir kompiuterinė rega tikslina jo padėtį. Programinė įranga apskaičiuoja taikinio greitį, kryptį ir tašką, kuriame reikia šauti.
Tai ypač svarbu prieš reaktyvinius dronus. Jie skrenda greičiau nei klasikiniai „Shahed“, todėl žmogui rankiniu būdu sekti taikinį ir tiksliai parinkti išankstinį taikymą tampa daug sunkiau.
Automatika gali atlikti šį skaičiavimą per labai trumpą laiką. Operatorius vis tiek kontroliuoja sistemą, tačiau dalis darbo, kuris anksčiau priklausė nuo žmogaus reakcijos ir patirties, perduodama algoritmams.
TechNaujienos.lt jau rašė apie tai, kaip Rusijos dronai pradeda gauti naujas apsaugos priemones. Automatinės patrankos yra atsakas į tą pačią technologinę lenktynių spiralę.
Kodėl tai gali pakeisti dronų perėmimo ekonomiką
Didžiausias pranašumas – šūvio kaina. Brangi priešlėktuvinė raketa gali kainuoti šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų, o kulkosvaidžio šaudmenys yra nepalyginamai pigesni. Jei automatika leidžia jais pataikyti į greitą oro taikinį, gynybos ekonomika smarkiai pagerėja.
Tačiau bokšteliai turi ir akivaizdų trūkumą – jų veikimo nuotolis trumpas. Jie negali apginti viso miesto ir nėra skirti balistinėms ar aukštai skrendančioms raketoms. Todėl tokios sistemos prasmingiausios saugant konkrečius objektus: tiltus, elektrines, sandėlius, pramonės įmones ar kitą kritinę infrastruktūrą.
Ukraina šiuo metu bando išspręsti problemą, su kuria netrukus gali susidurti ir kitos Europos šalys: kaip ekonomiškai numušti didelį kiekį palyginti pigių, bet vis greitesnių dronų. DI valdomos patrankos yra vienas realiausių atsakymų, nes jos sujungia seną ginklą – sunkųjį kulkosvaidį – su šiuolaikine kompiuterine rega.
Jei sistema pasiteisins masiškai, toks modelis gali išplisti gerokai už Ukrainos ribų. Dronų grėsmė auga, o gynybai vis dažniau reikės ne vien geresnių raketų, bet ir daug pigesnių automatizuotų perėmimo priemonių.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Ukraina smogė Rusijai į skaudžiausią vietą – skelbia paralyžiavusi daugiau nei pusę naftos perdirbimo pajėgumų
2Maskva skelbia apie 650 dronų bangą – liepsnojo vienas svarbiausių regiono degalų mazgų
3DI elektros apetitas tampa milžiniškas – „Google“ ruošia daugiau nei 1 mlrd. dolerių branduolinės energijos sandorį
4„Incognito“ režimas nepadaro jūsų nematomais – štai kas vis tiek gali matyti, kur naršote
5SBU dronai už 500 km smogė Rusijos aerodromui – skelbia sunaikinę Su-35 ir Su-34
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.