Ukraina gavo 1,24 mlrd. eurų naujiems dronams ir raketoms – Europa finansuoja vietinę ginklų gamybą

Sekite TechNaujienos Google

Ukraina iš Europos Sąjungos gavo papildomą 1,24 mlrd. eurų finansavimo dalį, kuri skirta skubiems šalies gynybos poreikiams. Lėšomis planuojama pirkti Ukrainoje pagamintus bepiločius orlaivius, dronų perėmėjus, amuniciją bepiločiams ir raketas. Finansavimas yra platesnės Europos paskolos programos dalis.

Kaip nurodoma Ukrainos gynybos ministerijos spalio 7 d. pranešime, Ministerija nurodo, kad naujoji išmoka turėtų ne tik aprūpinti kovinius dalinius, bet ir suteikti daugiau užsakymų vietos pramonei. Tai svarbu todėl, kad ilgai trunkančiame kare gamybos pajėgumus reikia nuolat papildyti. Vienkartinis didelis ginkluotės kiekis nepašalina kasdienio nuostolių ir šaudmenų sunaudojimo.

Skirtingoms bepiločių kategorijoms reikalinga nevienoda įranga. Maži taktiniai dronai naudojami palyginti trumpu atstumu, o perėmėjai turi sekti ir pasiekti kitą skraidantį taikinį. Raketos bei jų gamybos grandinės reikalauja dar kitokių pramoninių kompetencijų. Todėl bendras finansavimo skaičius nereiškia, kad visos lėšos bus nukreiptos vienos rūšies ginkluotei.

Didelė Europos finansavimo suma savaime neatskleidžia, kokia dalis atiteks kiekvienai ginklų kategorijai. Dronų perėmėjų, tolimojo nuotolio sistemų ir raketų gamyba skiriasi technologiniu sudėtingumu, medžiagomis bei tiekimo ciklais. Dėl to vieno aparato reklamuojama kaina negali būti naudojama viso programos pajėgumo skaičiavimui. Reikia žinoti sutartis, kuriose neretai būna numatytas aptarnavimas ir mokymas.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 19 minučių

Lietuvoje iškils 31,5 mln. eurų vertės automatizuota gamykla – joje veiks ir speciali bandymų laboratorija

4 min. skaitymo • prieš 39 minutės

Vilniuje atidarytas 61 mln. eurų vertės ląstelių terapijos centras – pirmasis toks Baltijos šalyse

4 min. skaitymo • prieš 59 minutės

Lietuvoje planuojama iki 50 mln. eurų investicija į gynybos technologijas – plėtra numatyta Panevėžio rajone

Visi naujausi straipsniai →

Ukrainos gynybos ministerija šią išmoką sieja su didesniais vietos pramonės užsakymais. Tokia parama gali būti naudinga gamintojams, kuriems reikia įsigyti įrangos ir didinti komponentų atsargas. Tačiau trumpalaikis finansavimas ne visuomet leidžia planuoti kelių metų investicijas. Ilgalaikių sutarčių numatomumas pramonei gali būti toks pat svarbus kaip ir momentinė suma.

Programa taip pat atspindi Europos siekį išlaikyti Ukrainos gynybos pajėgumus ne vien siunčiant kitose šalyse turimas atsargas. Gaminant ar užsakant techniką Ukrainoje, galima sparčiau atsižvelgti į vietos karių poreikius ir eksploatacijos metu gaunamas pastabas. Kita vertus, karo sąlygomis gamybos objektai bei tiekimo keliai turi būti papildomai saugomi.

Ministerijos pranešime nurodytos beveik 60 mlrd. eurų gynybos paramos ir 30 mlrd. eurų biudžeto paramos ribos yra platesnio finansinio mechanizmo dalis. Jas svarbu atskirti nuo konkrečios spalio mėnesio 1,24 mlrd. eurų išmokos. Viešai skelbiami paramos paketai neretai apima skirtingus laikotarpius, todėl jų mechaniškai sudėjus galima klaidingai padvigubinti sumas.

Europos politikams svarbus ir pramonės integravimo aspektas. Jei Ukrainos gamintojai dirbs pagal suderinamus standartus ir galės bendradarbiauti su partneriais, ilgainiui gali atsirasti bendrų tiekimo grandinių. Tačiau kiekvieną bendrą projektą dar reikia suderinti teisiškai ir techniškai, todėl deklaruotas strateginis tikslas nėra jau veikianti bendra gamybos sistema.

Kariuomenės aprūpinimo poveikį geriausiai parodytų ne vien pervedimų pranešimai, bet ir pristatytos įrangos kiekis, jos patikimumas bei panaudojimo duomenys. Dalis šios informacijos gali nebūti viešinama saugumo sumetimais. Tokiomis aplinkybėmis atsakinga išvada apsiriboja patvirtintais finansavimo ir planuojamo panaudojimo faktais.

Kodėl pinigai nukreipiami Ukrainos gamintojams

Ukrainos gamintojams didžiausia problema dažnai būna užsakymų numatomumas. Kaip keitėsi ankstesni gynybos užsakymai, rodo Ukrainos dronų pirkimų apžvalga. Jei valstybė negali garantuoti ilgalaikio pirkimo, įmonei sunkiau investuoti į įrangą, specialistus ir atsargas. Stabiliau finansuojamos sutartys gali padėti didinti gamybą, tačiau jų realų rezultatą nulems komponentų tiekimas, bandymai ir kariuomenei reikalingos specifikacijos.

Pagal ministerijos paskelbtus skaičius, su naująja dalimi gynybos finansavimas pagal programą jau priartėjo prie 13 mlrd. eurų. Platesnėje 2026–2027 metų schemoje numatyta iki 90 mlrd. eurų paramos, iš kurių beveik 60 mlrd. skiriama gynybai, o likusi dalis – biudžetui. Tai programos ribos, o ne suma, kuri visa jau pervesta konkretiems gamintojams.

Taip pat numatyta laipsniškai priartinti Ukrainos gynybos pramonę prie bendros Europos gynybos technologijų bazės. Praktikoje tai susiję su standartais, komponentais, gamybos procedūromis ir galimybe bendradarbiauti su kitų šalių įmonėmis.

Didelis finansavimo paketas dar nėra pristatyta ginkluotė

Tačiau finansavimo paskyrimas dar nėra tas pats, kas ginklų pristatymas. Tarp pinigų gavimo ir veikiančios sistemos fronte gali būti konkurso, sutarties, gamybos, priėmimo bei operatorių mokymo etapai. Kai kurioms technologijoms tai gali užtrukti, net jei užsakymas skubus.

Viešame pranešime nenurodyta, kiek konkrečių dronų ar raketų bus pagaminta už šią finansavimo dalį. Tokį skaičių būtų klaidinga apskaičiuoti tiesiog padalijus bendrą sumą iš reklamuojamos pavienio drono kainos, nes sutartyse gali būti numatytas aptarnavimas, komponentai, ryšio sistemos ir kitos paslaugos.

Lietuvai ši programa aktuali ir dėl to, kad Europos valstybės vis aktyviau ieško būdų plėtoti gynybos gamybą arčiau regiono. Kuriant bendrus standartus bei tiekimo grandines atsiranda galimybių ir Baltijos pramonės įmonėms, tačiau konkrečių užsakymų be atskirų sutarčių įvardyti negalima.

Viršelio vaizdas: Europos Sąjungos / Wikimedia Commons, CC BY 4.0 (licencija); iliustracinė nuotrauka.