Tarptautinė teisėsaugos operacija, koordinuota Eurojust (angl. European Union Agency for Criminal Justice Cooperation), sustabdė daugiau nei 100 mln. eurų vertės kriptovaliutų sukčiavimo tinklą, veikusi visoje Europoje. Prie jo išardymo reikšmingai prisidėjo ir Lietuvos pareigūnai, padėję atsekti pinigų srautus bei surinkti įrodymus.
Remiantis rugsėjo 23 dieną paskelbtais Eurojust duomenimis, nusikalstamas tinklas viliojo aukas investuoti į tariamas kriptovaliutų prekybos platformas. Joms buvo siūlomas greitas ir didelis pelnas, tačiau realiai lėšos keliaudavo į nusikaltėlių kontroliuojamas sąskaitas.
Schema veikė itin profesionaliai – buvo naudojamos patrauklios interneto svetainės, skambučių centrai bei „konsultantai“, kurie įtikinėdavo investuoti dar daugiau. Manoma, kad afera palietė dešimtis tūkstančių žmonių, o bendra žala viršija 100 mln. eurų.
Svarbus Lietuvos teisėsaugos institucijų indėlis
Didelio masto veiksmus koordinavo Eurojust kartu su Europolu. Prie tyrimo prisijungė 12 Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva. Operacijos metu atlikta daugiau nei 40 kratų, sulaikyti pagrindiniai įtariamieji bei užšaldytos kriptovaliutų ir bankų sąskaitos.
Eurojust pabrėžė, kad tai viena reikšmingiausių pastarojo meto finansinių operacijų, atskleidžianti, kaip glaudus tarptautinis bendradarbiavimas gali apsaugoti piliečius nuo kibernetinio nusikalstamumo.
Lietuvos teisėsaugos institucijos šiame tyrime atliko svarbią funkciją – padėjo identifikuoti įtariamųjų finansinius ryšius, sekė tarptautinius pinigų srautus ir dalyvavo kratos veiksmuose. Pasak prokuratūros atstovų, surinkti įrodymai buvo būtini siekiant įrodyti sukčių veiklos mastą.
„Ši byla parodė, kad Lietuva yra patikimas partneris kovoje su kibernetiniais nusikaltimais. Mūsų tyrėjai aktyviai bendradarbiavo su kolegomis Europoje ir reikšmingai prisidėjo prie bendro rezultato“, – sakė tyrimui artimas šaltinis.
Ekspertai pabrėžia, kad tokios schemos vis dažniau taikosi ir į Lietuvos gyventojus. Per pastaruosius metus fiksuota nemažai atvejų, kai mūsų šalies piliečiai prarado dideles sumas investuodami į fiktyvias platformas.
Lietuvos bankas ir teisėsauga nuolat įspėja būti itin atsargiems – prieš investuojant rekomenduojama patikrinti, ar platforma turi oficialią licenciją ir veikia legaliai.
„Jeigu pažadai atrodo pernelyg geri, kad būtų tikri, labai tikėtina, jog tai sukčiavimas“, – primena specialistai.
Ši operacija parodė, jog bendros pastangos gali sustabdyti transnacionalinius nusikaltėlius, pasinaudojančius technologijomis ir finansinėmis inovacijomis. Lietuva, aktyviai dalyvaudama tokio masto tyrime, įtvirtino savo reputaciją kaip valstybė, pasirengusi veiksmingai kovoti su kibernetiniais iššūkiais. Tuo pačiu ši byla tampa ir įspėjimu visuomenei – kriptovaliutų rinka, nors ir žavi, išlieka itin rizikinga, todėl kiekvienas investuotojas turi išlikti budrus.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
