Naujas tyrimas atskleidžia, kad mikroplastikai – smulkios plastiko dalelės, dažnai aptinkamos aplinkoje – gali pakeisti mūsų žarnyno bakterijų sudėtį. Dar labiau neramina tai, kad kai kurie šių pokyčių modeliai siejami su tokiais rimtais susirgimais, kaip depresija ir storosios žarnos vėžys.
Įvairiapusiškai neigiamai veikia mikrobiomą
Naujasis tyrimas, kurį koordinavo Austrijos mokslininkai, yra vienas pirmųjų, tiesiogiai nagrinėjusių, kaip įvairūs mikroplastikų tipai veikia žmogaus žarnyno bakterijas.
Tyrimui buvo surinkti išmatų mėginiai iš penkių sveikų savanorių, o laboratorijoje iš šių mėginių buvo išaugintos žarnyno bakterijų kultūros.
Šias kultūras mokslininkai paveikė penkiais dažniausiai sutinkamais mikroplastikais – plastiko dalelėmis, kurios dažnai patenka į mūsų organizmą su maistu ar vandeniu. Mikroplastikų koncentracijos atitiko tikrą žmogaus aplinkos poveikį, o taip pat buvo išbandytos ir didesnėmis dozėmis, kad būtų išaiškintas poveikio stiprumas.
Nors bendras bakterijų kiekis nesikeitė, mikroplastikais veiktose kultūrose pastebėtas svarbus pokytis – jos tapo rūgštesnės. Tai rodo, kad bakterijos veikė kitaip nei įprastai.
Dar giliau ištyrus, paaiškėjo, kad skirtingi mikroplastikai keitė skirtingų bakterijų grupių kiekį – kai kurios bakterijos dauginosi, kitos nyko. Pokyčiai daugiausia vyko svarbiose žarnyno bakterijų grupėse, kurios padeda virškinti maistą ir palaikyti žarnyno sveikatą.
Be to, bakterijos pradėjo gaminti skirtingas chemines medžiagas – kai kurios iš jų susijusios su pastebėtu rūgštingumo pokyčiu. Skirtingi mikroplastikai keitė įvairių rūgščių ir kitų medžiagų kiekius. Tai rodo, kad mikroplastikai labai sudėtingai veikia mūsų žarnyno mikrobiomą.
Svarbu pabrėžti, kad kai kurie mikroplastikų sukeliami pokyčiai žarnyno bakterijose primena tuos, kurie anksčiau buvo susieti su ligomis, tokiomis kaip depresija ir storosios žarnos vėžys. Tai kelia nerimą dėl galimo mikroplastikų poveikio mūsų sveikatai.
Nuo žarnyno iki psichikos
Pagrindinis tyrimo autorius Christianas Pacheris-Deutsch’as paaiškino, kad tikslūs mikroplastikų poveikio mechanizmai dar nėra iki galo aiškūs, tačiau yra kelios pagrįstos hipotezės.
Mikroplastikai gali keisti žarnyno bakterijų sudėtį, nes ant jų paviršių susidaro biofilmai – tarsi naujos mažos gyvenamosios vietos, kurias tam tikros bakterijos gali greičiau užimti.
Be to, mikroplastikai gali nešti chemines medžiagas, kurios tiesiogiai veikia bakterijų veiklą, sukelia rūgščių gamybos pokyčius ir dėl to keičia žarnyno rūgštingumą (pH). Šie pokyčiai gali sukelti grandininę reakciją, toliau keičiant mikrobiomos pusiausvyrą.
Mikroplastikai yra visur – žuvyje, druskoje, vandenyje iš butelių ar net čiaupų, todėl didžioji dalis žmonių susiduria su jais kiekvieną dieną.
Nors dar per anksti tiksliai žinoti, kaip jie veikia sveikatą, aišku viena – mikroplastikai keičia mūsų žarnyno mikrobiomą, kuris svarbus tiek virškinimui, tiek psichinei sveikatai. Šiame straipsntyje sužinokite, kaip galite sumažinti jų poveikį kūnui.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
