Mobilieji telefonai – neatskiriama XXI a. žmogaus gyvenimo dalis. Atrodo, kad pasaulis be išmaniųjų būtų ne toks. Tiesa, naujosios kartos telefonams – tik apie 25–30 metų: iki tol jie ne itin priminė dabartinių telefonų.
Kada iš tikrųjų buvo išrasti mobilieji telefonai?
Galima teigti, kad mobiliųjų telefonų era prasidėjo dar gerokai prieš 100 metų – 1908-aisiais, kai Kentukyje, JAV, buvo išduotas patentas belaidžiam telefonui.
O labiau apčiuopiamų darbų 1940 m. ėmėsi AT&T inžinieriai, sukūrę mobiliųjų telefonų bazinių stočių elementus.
Pažvelgus į pirmuosius mobiliuosius telefonus buvo sunku pasakyti, kad tai tikrai telefonai: jų išvaizda visai nepriminė tokio tipo prietaisų. Tai buvo dvipusiai radijo imtuvai, labiau primenantys racijas, padėjusias bendrauti taksi vairuotojams ir greitosios pagalbos tarnyboms.
O štai pirmasis tikrasis mobilusis telefonas dienos šviesą išvydo 1973 m. balandžio 3 d. Pirmoji įmonė, masiškai pradėjusi gaminti nešiojamuosius mobiliuosius telefonus – „Motorola“. Šie prietaisai vadinami „Nulinės kartos“ (angl. Zero generation, 0G) mobiliaisiais telefonais, kai tuo tarpu didžioji dalis šiuolaikinių telefonų paremti 4G ar 5G mobiliosiomis technologijomis.
Pirmasis telefonas – „Motorola DynaTAC 8000X“: 1985 m.
Pirmąją „Motorolą“ sukūrė inžinierius M. Cooperis, o prie jo dizaino darbavosi kitas „Motorola“ darbuotojas R. Kroloppas.
Telefonas svėrė arti kilogramo – 793 gramus, t. y. už šiuolaikinius telefonus buvo sunkesnis net iki 5 kartų. Ir šio pirmojo mobiliojo telefono kaina buvo išties įspūdinga: beveik 4000 JAV dolerių (šiandien tokia suma prilygtų bene 10 tūkst.) arba daugiau nei 3000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų.
Pirmojo telefono galimybės buvo ganėtinai ribotos: visiškai įkrautas, jis veikė tik iki 8 valandų, o kalbant – tik 30–60 min. O telefoną įkrauti užtrukdavo net iki 10 valandų! Tiesa, ar dėl vartotojų pasipiktinimo, ar dėl kitų aplinkybių netrukus krovikliai buvo gerokai patobulinti: baterija įsikraudavo per valandą.
Telefonas turėjo smulkų LED ekraną ir 21 simbolio klaviatūrą. Jo atmintyje buvo galima išsaugoti 30 adresatų.
Beje, įdomu tai, kad specialiai šiam telefonui buvo sukurtas odinis dėklas (tvirtinamas ir prie diržo) su priekinį korpusą ties klaviatūra ir ekranu dengiančia skaidria plėvele.
Šis telefonas dėl savo dydžio, formos ir svorio visiškai pagrįstai vadintas „plyta“, „vaidino“ ir populiariame 1987-ųjų kriminaliniame trileryje „Volstrytas“ („Wall street“). Beje, jau 1985-aisiais verslo centruose, geruose restoranuose buvo galima matyti vieną kitą turtingesnį žmogų, bendraujantį šiais telefonais.
10 pirmųjų mobiliųjų telefonų, kūrusių istoriją
Devintajame dešimtmetyje pasirodė mobilieji telefonai, tikrąja žodžio prasme primenantys ir vadinti „plytomis“. Galiausiai rinkoje įsigalėjo ikoniniai „Nokia“ telefonai – šiuolaikinių mobiliųjų telefonų „protėviai“.
1992: „Nokia 1011“
![Nokia 1011 GSM Model [13]. | Download Scientific Diagram](/wp-content/cache/seraphinite-accelerator/s/m/d/img/0bf908361a78ac723e4c5a77bc4c6f05.c489.jpg)
Tai bene pirmasis masiškai gaminti pradėtas telefonas, kuriame buvo naudojamas naujasis GSM standartas. Telefonas turėjo LCD ekraną, ištraukiamą anteną, jame buvo galima išsaugoti iki 99 telefono numerių.
1996: „Motorola StarTAC“
Išleidimo metu tai buvo pats brangiausias ir geidžiamiausias telefonas. Jis buvo atverčiamas, lengviausias ir mažiausias iš tuo metu buvusių rinkoje. Beje, tai buvo ir pirmasis telefonas, atvirai pardavinėjamas kaip prabangos prekė.
1997: „Hagenuk GlobalHandy“
Tikriausiai šis pavadinimas bus mažai kam girdėtas. Telefonas buvo gamintas Vokietijoje. Tai praktiškai pirmasis mobilusis prietaisas, neturėjęs matomos išorinės antenos. Beje, pats telefonas buvo smulkus, o jo ekranas – dar smulkesnis ir ganėtinai nepraktiškas.
1998: „Siemens S10“
Tai pirmasis telefonas, turėjęs spalvotą ekraną! Tiesa, dizainas nebuvo kažkuo išskirtinis, o ekranas – tik 97 x 54 pikselių. Tačiau jis vis tiek nusipelno būti įtrauktas į istorinius archyvus.
1998: „Nokia 5110“
„Nokia 5110“ kūrėjai parėmė žymų renginį – Londono mados savaitę, tad akimirksniu sulaukė sėkmės ir mados gerbėjus paskatino įsigyti būtent šį modelį. O iš esmės telefonas kažkuo labai išskirtinis nebuvo.
1999 m.: „Motorola Timeport“
Tai buvo bene pirmasis trijų dažnių GSM telefonas, veikęs visame pasaulyje. To meto mada – turėti šį telefoną X kartos keliautojams.
2000 m. „Nokia 9210 Communicator“
Tai pirmasis rimtesnis bandymas sukurti internetą turintį mobilųjį telefoną. Galima sakyti, kad „Communicator“ gerokai pranoko laikotarpį, kai jis buvo pagamintas. Beje, prietaisas svėre 400 g, jame buvo 8 MB talpos saugykla, taip pat ir visa klaviatūra.
2000 m. „Sharp J-SH04“
Tai telefonas su 110 tūkst. taškų kameros jutikliu, skirtas išskirtinai Japonijos rinkai. Telefonas turėjo didelį net 256 spalvų ekraną, o telefonų knygelėje sutilpo net 500 adresatų!
2000: „Nokia 3310“
Šio telefono tvirtumas apipintas legendomis, o ir 3310 modelį rastume tūkstančiuose memų ir juokelių. Tai vienas populiariausių visų laikų telefonų. Jo baterija laikė net kelias dienas, jis lengvai tilpo kišenėje, svėrė tik 133 gramus (maždaug kaip nedidelis obuolys). Naudotojai galėjo nusistatyti pageidaujamą skambučio toną, įjungti vibravimo režimą ir žaisti ne mažiau legendinį žaidimą „Gyvatėlė“.
2003 m.: „Blackberry 6210“
Tai pirmasis „Blackberry“ telefonas, kuriame buvo integruotas visiškai veikiantis el. paštas, galimybė naršyti internete ir tuo metu labai mėgstamas „Blackberry Messenger“.
Taigi, kaip matome, išmanieji telefonai atsirado prieš daugiau nei 2 dešimtmečius, o per tą laiką kūrėjams reikėjo tik gerokai juos patobulinti.
